Su organizuotu nusikalstamumu kovojantys pareigūnai pripažįsta, kad nėra kitos tokios pelningos nelegalaus verslo srities kaip prekyba narkotikais. Pelnas siekia nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Pareigūnų teigimu, visos šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios kriminalinės gaujos verčiasi narkotikų prekyba.
Pagrindinis gaujų užsiėmimas
Lietuvai atgavus nepriklausomybę šalį užklupo permainų banga. Rinkos ekonomika, atviros sienos ir pirmoji pažintis su iki tol tik iš nuogirdų girdėtais Vakarais. Tačiau kartu su koka kola ir mėsainiais į Lietuvą atėjo ne tik demokratija ir laisva spauda.
„Lietuvoje narkotikų kultūra arba narkotikų vartojimas prasidėjo iškart po nepriklausomybės atgavimo ir po sienų atsidarymo. Negalima sakyti, kad jo visiškai nebuvo sovietų laikais – jis buvo, bet buvo daugiau paremtas aguonomis, aguonų nuoviru, taip vadinama „širka“, kažkokiais vietinės gamybos svaiginimosi būdais, tačiau tada nebuvo masinės prekybos arba paplitusio masinio vartojimo. Po nepriklausomybės atkūrimo, po žmonių pradėjimo laisvai keliauti per sienas, patirties ir geros ir blogos perėmimo, kvaišalų vartojimas žaibiškai pradėjo plisti”, - kalbėjo Edvardas Šileris, pagrindinis Lietuvos kriminalistas, kovojantis su narkomafija,
Atsivėrusiomis naujomis galimybėmis suskubo pasinaudoti tiek legalus, tiek ir nelegalus verslas. Labai greitai prekyba narkotikais tapo pagrindine Lietuvos nusikaltėlių veikla. Šia prasme Lietuvos nusikaltėliai nėra išskirtiniai – taip yra visame pasaulyje.
„Jau kuris laikas buvo matyti tokios tendencijos ir Lietuvoje, ir pasaulyje, kad vienas iš didžiausių biznių organizuotame nusikalstamume ir vienas iš didžiausių pajamų šaltinių nuskalstamų grupuočių - yra narkotikų gamyba ir prekyba, - kalbėjo Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. - Lietuvoje, kiek mes susiduriame, kiek mes esame atlikę tyrimų, kur figūravo organizuotų gaujų apraiškos – visur buvo narkotikai. Tai viena iš dominuojančių nusikalstamų veikų rūšių”.
E. Šileris „Mafijos kronikose” pareiškė, kad šiuo metu, pagal išsamias kriminalistų analizes, absoliuti dauguma organizuoto nusikalstamumo pasaulio arba pavienių grupuočių narių yra įsivėlę arba įsitraukę į narkotikų verslą – vieni užsiima logistika, kiti - pardavimu, dar kiti - kokiu nors ar tarpininkavimu.
Priežastis, kodėl mūsų banditai staiga persimetė į narkotikų verslą – paprasta. Pinigai. Dideli ir greiti pinigai.
Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis atvirai sakė: „Labai greiti pinigai ir labai dideli pinigai”.
Narkotikų verslo pionieriai - kauniečiai
Narkotikų sėkla Lietuvoje nukrito į gerai išpurentą dirvą. Palanki šalies geografinė padėtis ir nuo seno palaikomi tarptautiniai nusikaltėlių ryšiai leido narkotikų verslui plėstis itin greitai.
„Mes esame ganėtinai patogi valstybė tranzitui ir tuo pasinaudoja ne tik Lietuvos nusikalstamas pasaulis. Norėčiau pabrėžti – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių organizuotos nusikalstamos grupės ar pavieniai asmenys. Turbūt prisimenat kaip Lietuvoje prieš pora metų buvo sulaikyta 50 litrų skysto kokaino, kuris buvo labai įmantriai paslėptas krovininio automobilio agregatuose. Tai organizavo užsienio valstybių piliečiai, - pasakoja A. Roginskis. - Okupacijos laikotarpiu, iki nepriklausomybės atgavimo, mūsų nusikalstamo pasaulio atstovai, ypatingai vyresnės kartos, turėjo labai glaudžius, tamprius santykius su kitose Sovietų Sąjungos respublikose veikusiais nusikaltėliais. Tai išliko iki šių dienų – tam tikri kontaktai, ryšiai, kurie buvo įgyti atliekant laisvės atėmimo bausmes ir t.t. Be to, padeda rusų kalba - Europolas mūsų nusikalstamas grupes priskiria prie rusiškai kalbančių nusikalstamų grupių”.
Ir vėl, kaip ir daugeliu atvejų Lietuvos kriminalistikos istorijoje, pirmieji narkotikų verslo pionieriai buvo kauniečiai.
Savo tapatybės ir veido „Mafijos kronikose” nenorėjęs atskleisti Kauno operatyvininkas pasakojo, kad pirmasis fabrikas aptiktas būtent Kaune: „Ties įvažiavimu į Kauną, pačiame Savanorių prospekto gale, buvo nuosavas namas ir angaras, pastarajame buvo įrengtos patalpos metamfetamino gamybai“. Ten būdavo gaminamas kvaišalų pusfabrikatis, kuris paskui būdavo pervežamas užbaigimui į kitą vietą - į Jonavos rajone esančią sodybą. Joje buvo įrengtas gerai užmaskuotas požemis - gražiai užsidaro liukas, įėjimo net nesimato, stalas užsistumia.
Lietuvos mafija ėmėsi ekstazio, amfetamino ir metamfetamino gamybos. Pastarojo gaminama daugiausiai. Narkomanai, gatvėje pirkdami amfetaminą, dažniausiai patys to nežinodami įsigyja ne jo, o metamfetamino.
„Mes galvojame, kad būtent dėl to ir atsirado metamfetamino gaminimas vietoj amfetamino, nes jo gamybos būdas yra ženkliai paprastesnis. Iš esmės nereikia netgi elektros, užtenka žinoti, kokius cheminius elementus sumaišyti, - kalbėjo E. Šileris. - Ir užtenka daiktų už kelis šimtus litų - tai jau galima vadinti narkotikų gamybos vieta. O amfetamino gamyba gana sudėtinga. Sąnaudos ir rizika yra gerokai didesnės, o pelnas yra toks pats arba labai panašus. Dabar pusė iš narkotikų siuntų sulaikymų dažniausiai būna metamfetaminas. Tačiau netgi nusikaltėliai jį pardavinėdami vadina jį amfetaminu, nes tai gatvėje paplitęs terminas”.
Aptiko 100 kilogramų metamfetamino
Pareigūnų teigimu, Lietuvoje sulaikyti narkotikų gamintojai nėra profesionalūs chemikai. Prieš 20 metų nebuvo interneto, tad kvaišalų gamybos paslaptys būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas. Šiomis žiniomis su mumis pasidalino kaimynai.
Įvaldę metamfetamino gamybos technologiją, Lietuvos nusikaltėliai netrukus jį ėmė gaminti vos ne pramoniniais kiekiais. Mūsų kriminalistus stebina tai, kad banditai tokių rezultatų sugebėjo pasiekti su paprasta, mėgėjiška įranga.
„Lietuvoje išskirčiau 2009 metais Kauno pareigūnų aptiktą narkotikų gamybos vietą Alytaus rajone. Jeigu gerai pamenu, ten buvo pagaminta apie 100 kilogramų metamfetamino, - prisiminė E. Šileris. – Kaina tarp gamybos ir pardavimo skiriasi ne šimtais, o tūkstančiais kartų”.
Iki šiol priedangoje dirbantis, todėl savęs neviešinantis kaunietis operatyvininkas pripažino, kad tai buvo įspūdingiausia sulaikymo operacija. „Apie tris metus buvo dirbta. Per sulaikymo operaciją, kai buvo įeita į vidų ir buvo aptikta, kad pagaminta net apie šimtas metamfetamino kilogramų, tai net ir visko mačiusiems pareigūnams pirmą kartą teko pamatyti kaip atrodo į bulvinius maišus supiltas metamfetaminas ir suvokti, kokie tai didžiuliai pinigai”, - kalbėjo minėtoje operacijoje dalyvavęs pareigūnas.
Tačiau mums atrodantis milžiniškas 100 kilogramų narkotikų kiekis tėra menka kruopelė palyginus su Europos sintetinių narkotikų gamybos centrų Belgijoje ir Olandijoje produkcijos apimtimis. Tiesa, ir jų naudojama įranga yra visiškai kitos kategorijos.
„Atrodo, kad pas mus sulaikomi kiekiai yra įspūdingi, tačiau tai menkniekis palyginus su profesionaliomis laboratorijomis, kurios vos ne kas dieną demaskuojamos Olandijoje ir Belgijoje, narkotikus gaminančiomis tonomis, - teigė Lietuvos Kriminalinės policijos biuro padalinio, kovojančio su narkotikų prekyba, vadovas E. Šileris, kuris kadaise yra gavęs Federalinio tyrimo biuro (FTB) akademijos baigimo diplomą.
Išdavė… išsvajoti koldūnai
Narkotikų gamybos vietų demaskavimas – sunkus, kruopštus ir ilgas darbas. Rekordinę pagal sulaikytus narkotikų kiekius kvaišalų gamyklą pareigūnai sekė trejus metus. Nusikaltėliai buvo itin atsargūs.
„Šiame versle besisukančių asmenų elgesys būna labai keistas: kartais iš vienos vietos žmogus važiuoja į kitą vietą tris kartus skirtingais keliais ir niekada i tą pačią vietą nenueina iš karto. Eina ratais, ratais. Mašiną pasistato kažkur nuošalyje, ir eina ratais, įeina į laiptinę, pastovi, išeina, vėl ratais apeina, kažkas įtartina – eina žmones užkalbinėja, eina i mašinas dairosi, žodžiu saugosi”, - apie narkomafijos atstovų konspiraciją šnekėjo Kauno operatyvininkas.
Galų gale viskas buvo paruošta šturmui. Tačiau iškilo problema – buvo neįmanoma užpulti netikėtai. Pareigūnus išgelbėjo nusikaltėlių klaida.
„Garsioje narkotikų demaskavimo operacijoje Alytaus rajone iš pradžių buvo sudėtinga sulaikyti fabrikėlio darbuotojus. Gamino jie keturiese, saugojosi, aplinką visą laiką stebėdavo žvalgai: privažiavimas iki sodybos buvo iš tolo matomas. Jeigu mašina kažkur netoliese važiuoja, jau jie sustodavo, žiūrėdavo. Buvo baisu, kad kol privažiuosi, jie viską sunaikins. Mums belaukiant ir belaužant galvas kaip sulaikyti, kad surinktume visus įrodymūs, fortūna mums nusišypsojo, - prisiminė operacijoje dalyvavęs pareigūnas. - Kažkuris iš jų po keturių ar penkių gaminimo parų užsimane šilto maisto, todėl nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę koldūnų nusipirkti. Tai ir buvo jų lemtinga klaida. Tada jį prie praduotuves sulaikė. Susodino greitojo regavimo rinktines „Aras” vyrus į automobilį ir po to puikiai įvaziavome į kiemą. Jie net nespėjo sureaguoti, kai kurie valgė prie stalo ir laukė, kol dar atveš koldūnų, tai nespėjo net nuo stalo pakilti”.
Nusikaltėliai, supratę, kad nuolatinę narkotikų laboratoriją pareigūnai vis tiek anksčiau ar vėliau suseks, ėmėsi kitos taktikos – gaminti mažai, greitai, o paskui panaikinti visus pėdsakus.
Narkotikų tranzito žemėlapis
Žinoma, šimtų kilogramų metamfetamino mažytei Lietuvos rinkai yra ženkliai per daug. Ši prekė yra aktyviai eksportuojama. Juolab, kad ir kainos užsienyje visai kitokios.
„Skandinavijos šalys traukia mūsų tautiečius. Tai iš esmės Švedija, Norvegija. Kažkodėl mažiau į Suomiją. galbūt dėl to, kad Suomija daugiau siejasi su estais. Kažkiek aišku ir į Rusiją”, - narkotikų tranzito žemėlapį komentavo E. Šileris.
„Kvaišalų kaina pas mus ir Norvegijoje skiriasi dešimtis kartų”, - pabrėžė Kaunietis operatyvininkas.
Narkotikų gamyba – tik viena atšaka šiame nelegaliame versle. Ne ką mažesnius pelnus krauna ir kvaišalų kontrabanda. Pagrindiniai narkotikų tranzito srautai nekinta jau daugelį metų.
„Kokainas, kaip visi žinome, atkeliauja iš Pietų Amerikos, heroinas - iš Afganistano. Patenka dviem maršrutais į Europą – taip vadinamas Balkanų kelias ir „Šilko” kelias per kitą pusę. Hašišas iš Pietų Afrikos, kaip taisyklė, gabenamas per Ispaniją, po to per Lietuvą į Rusiją ir kitas šalis. Šitie maršrutai jau 10 metų nekinta, - kalbėjo E. Šileris. - Jie tokie patys išlieka, galbūt proporcijos skiriasi - vienais metais daugiau veža lėktuvais, kitais metais – automobiliais, dar kitais metais – jūriniu transportu. Galima būtų išskirti paskutinių kelerių metų tendenciją – pasijuto kokaino vežimo per Lietuvą padidėjimas. Tai siejasi su Šengeno erdve, su tuo, kad jokio skirtumo iš Pietų Amerikos į kurį uostą eksportuoti, nes patekus į ES daugiau muitinės patikrų kaip ir nėra”.
Kokainas yra nekarūnuotas narkotikų verslo karalius. Šie balti milteliai gangsteriams neša didžiausią pelną. Pasauliniu mastu lietuviai yra kur kas labiau pastebimi kokaino kontrabandoje, o ne sintetinių narkotikų gamyboje.
„Lietuviai dažniausiai minimi kokaino kontrabandoje ir būtent stambensnėje. Kai kuriais atvejais pravežama ir po kelis šimtus kilogramų kokaino, kuris yra gerokai brangesnis už sintetinius narkotikus, - kalbėjo E. Šileris. - Sintetiniai narkotikai - tai lokalinė arba regioninė problema, didžiausi pinigai ir didžiausi pelnai yra būtent iš kokaino”.
Kurjerių ieško ir per skelbimus internete
Pagaminti kokainą – ne problema. Pietų Amerikoje koka auginama masiškai, o silpnos vietos vyriausybės kol kas nepajėgios su tuo kovoti. Pagrindinis tarptautinės mafijos galvos skausmas – kaip kokainą nugabenti iki realizavimo rinkų – t.y. į Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą. Tam dažnai pasitelkiami kurjeriai, kartais vadinami „mulais“.
„Dažniausiai kvaišalus gabenti ryžtasi tie žmonės, kurie yra pažeidžiami, kuriems trūksta pinigų, kurie neturi darbo arba nori lengvai užsidirbti ir susigundo dideliais pinigais per trumpą laiką. Vat tokie ir tampa kurjeriais”, - pastebėjo ne vieną narkotikų gabenimo atvejį išaiškinęs kaunietis kriminalistas.
Su lietuvišku pasu iš esmės galima keliaut bet kur. „Dėl to mūsų piliečių pasas yra ganėtinai paklausus ir tie žmonės krizės laikotarpiu susigundė lengvesniais pinigais. Nereikia vizos, nereikia prašyti, kad įsileistų – su lietuvišku arba ES pasu mes galime keliaut praktiškai bet kur”, - sakė E. Šileris.
„Mulai“ dažniausiai verbuojami per pažįstamus, viliojant juos lengvais pinigais pokalbyje akis į akį. Todėl mūsų kriminalistai buvo pritrenkti sužinoję, kad kurjerių verbavimui Lietuvoje jau naudojamas ir internetas.
„Kaune dar ir dabar vyksta kasacinis teismo procesas, - išskirtinį atvejį prisiminė E. Šileris. - Situacija buvo tokia - mes gavome į info@policija.lt pasipiktinusio žmogaus raštą - pažiūrėkit ar čia taip gali būt. Ir yra nukopijuotas skelbiu.lt skelbimas, kur parašyta „Greitas darbas Peru“. Ir žmogaus pridėtas susirašinėjimas: jis rašo - kiek mokėsit ir už kiek laiko, jam atsako - 10 000 litų už vieną savaitę. O ką reikės daryt? Reikės nuskrist ir kai ką praryti. Pirmą kartą teko susidurti, kad viešai internete įdėtas tokio pobūdžio skelbimas. Tada mes parašėme apsimetę paprastais žmonėmis ir sulaukėme tokio paties atsakymo. Taip, be problemų nuvažiuosite ten, sumokėsime už tą, nupirksim bilietus, tokia kaina už tokį kiekį, jeigu tiek prarysi, bus taip, jeigu tiek prarysi, bus anaip”.
Nors lietuviai gana aktyviai dalyvauja tarptautinėje narkotikų kontrabandoje, tačiau jie šiame versle tikrai negriežia pirmaisiais smuikais. Pareigūnų nuomone, mūsų tautiečiai kvaišalų tranzite tėra eiliniai vykdytojai.
„Mes juk esame valstybė, turinti tris milijonus gyventojų. Mes niekuomet neprilygsim Afrikos ar Pietų Amerikos valstybėms su šimtais milijonų ir su visa industrija. Mes esam gal kažkiek aktyvesni ar daugiau matomi dėl Skandinavijos, nes ir šita Europos dalis nėra didelė. Tačiau žvelgiant pasauliniame kontekste, mes visiškai neišsiskiriam iš kitų Europos valstybių”, - tvirtina E. Šileris.
Europole dirbantis buvęs garsus Lietuvos kriminalistas Juozas Rimkevičius teigia, kad Lietuva nėra kažkuo išskirtinė. „Yra jamaikiečių gaujos, yra albanų gaujos, yra gaujos iš Rumunijos, iš kitų šalių, Lenkijos. Lietuvos, pasitaiko latvių, estų, taip kad be abejo kartais nuskamba Lietuva ir ne iš gerosios pusės, bet bendram kontekste nesakyčiau, kad į mus rodo pirštu ir sako, kad jūs visi tokie. Kad aš kada nors girdėčiau, kad lietuviai ten šiokie tokie išskirtiniai, nusikaltėlių tauta, šito nėra”, - kalbėjo J. Rimkevičius.
E. Šileris pareiškė, jog nėra matęs, kad lietuviai būtų pagrindiniai organizatoriai. „Tik kai kuriais atvejais būna logistai, o kai kuriais atvejais – kurjeriai, kitais atvejais jūreiviai, kurie apsiima už tam tikrą sumą kažką nuvežti iš taško A į tašką B. Tačiau nėra žinoma, kad lietuvis būtų top baronas, sėdintis ir priimantis svarbius sprendimus. Kai kuriais atvejais yra gana aukštų ryšių, bet tai vėlgi yra tik tam tikra grandinės dalis”, - pasakoja E. Šileris.
Išskirtinis narkomafijos personažas
Vienintelis lietuvis, kurį būtų galima pavadinti stambiu narkotikų kontrabandos organizatoriumi - Gyvatinių gaujos lyderis Remigijus Toločka, geriau žinomas Remygos pravarde. Prieš aštuonerius metus jis buvo nuteistas už daugiau kaip milijono litų vertės ekstazio tablečių kontrabandą, tačiau teismas jam skyrė tik trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Narkomafijos baronu vadintas kaunietis už grotų praleido vos kelis mėnesius, nes dar vienas teismas jį išleido į laisvę todėl, kad jam esą būtina prižiūrėti sunkiai sergančią sutuoktinę.
„Labiausiai išskirčiau dabar jau mirusį Remigijų Taločką. Jis iš pradžių gyveno Lietuvoje, paskui persikėlė gyventi į Ispaniją. Jis dar būdamas Kaune su nelegalia narkotikų kontrabanda buvo susijęs. O persikėlęs į Ispaniją toliau tęsė šią veiklą ir, kaip vėliau paaiškėjo per vieną iš teisminių procesų, jo veiklos mastai buvo išties įspūdingi. Mes bandėme skaičiuoti, kiek jie galėjo pervežti, gavosi tonos”, - pasakojo operatyvininkas iš Kauno.
„Mafijos kronikų” komanda turi vaizdo įrašą, kurioje įamžinta prabangi Remygos 30-ojo gimtadienio puota, kurioje dalyvavo ir jo draugas, vėliau tapęs jauniausiu Kauno miesto tarybos nariu, Henriko Daktaro sūnus Enrikas. Dar po kelių mėnesių, 2003 m. vasarį E. Daktaras įkliuvo dėl ekstazio tablečių ir padirbtų JAV dolerių kontrabandos. Kai kurie teisėsaugininkai mano, kad būtent Gyvatinių bosas į narkotikų verslą ir įtraukė Henytės sūnų. R. Toločkos gyvybė prieš trejus metus netikėtai užgeso Ispanijoje – keletą dienų trukusių išgertuvių neatlaikė jo širdis.
Vis labiau maskuojasi
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pirmasis prekiautojas narkotikais buvo sučiuptas Kaune lygiai prieš 20 metų. Tąsyk puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta Kauno Medicinos akademijos penktakursiui. Pas jį namuose buvo rasta daugiau nei 5 kilogramai aguonų galvučių ir per 300 gramų kofeino. Narkotikais studentas prekiavo iš savo automobilio, kurį kauniečiai praminė „mirtį nešančiu žiguliuku”.
Praėjus dvidešimčiai metų tuomet prabangiu laikytas „penktukas“ dabartiniams narkotikų prekeivoms geriausiu atveju sukeltų tik atlaidžia šypseną. Lengvi, greiti ir dideli narkotikų pinigai mūsų banditams leidžia mėgautis visais gyvenimo malonumais, nors jie ir nesimaudo tokioje prabangoje, kaip jų kolegos užsienyje.
„Jie nori labai greitai praturtėti, gyventi labai plačiai, važinėti prabangiausiais automobiliais, pagamintais pagal užsakymą, naudotis itin brangiais aksesuarais. Kai kuriose bylose turim išėmę laikrodžius, kurie kainuoja dešimtimis tūkstančių eurų“, - kalbėjo A. Roginskis.
Viešas, akis badantis turtų demonstravimas netrukus patraukė teisėsaugos dėmesį. Tad šiandien taip besielgiančius patys nusikaltėliai vadina kvailiais. Protingi elgiasi kitaip.
„Šiandien tendencija tokia, kad vis labiau einama į pogrindį ir siekiama maskuotis, - šių dienų narkomafijos bosų tradicijas pastebėjo A. Roginskis. - Siekiama gyventi tokį vidutinį gyvenimą, nerodant tikrųjų pajamų. Tačiau leisti sau investuot užsienyje ir kažkiek laiko per metus praleist tame kitame gyvenime. Vieno tyrimo metu išsiaiškinome, kad net automobilio išorė buvo pagaminta pagal užsakymą. Jis atrodė limuzino klasės, tačiau vidutinės, o viduje viskas buvo labai prabangu, išties ši transporto priemonė kainavo keletą šimtų tūkstančių litų”.
Lietuva dar nėra paskendusi narkomanijos liūne
Kriminalistai be apsimestinio kuklumo teigia – kovoti su narkotikų mafija jiems sekasi gerai. Taip gerai, kad nelegalus narkotikų verslas po truputį iš Lietuvos traukiasi į kitas šalis.
„Per pastaruosius 5-6 metus pavyko sulaikyti vienu atveju 400 kg kokaino Klaipėdos uoste, vėliau 200 kg aukštos koncentracijos kokaino Rygos uoste. 360 kg kokaino Karibų jūroje. Galiu tai vardinti ir vardinti, - dėstė A. Roginskis. - Turbūt teko girdėt, prieš keletą mėnesių po atliktos tam tikros tarptautinės operacijos taip pat sulaikyti keli šimtai kg kokaino. Pastebima tendencija, kad vis labiau ši nusikalstama veikla perkeliama į užsienį. Dėl ko? Dėl to, kad čia jie matomi. Mums jie žinomi. Mes juos stebime. Dvidešimt keturias valandas ir septynias paras per savaitę juos kartais stebime. Todėl jiems daug saugiau savo veiklą vystyti užsienyje”.
„Nes jeigu būtų galima daryti ką nori, tai mastai būtų dešimtimis ar šimtais kartų didesni. Todėl manau, kad mes gan gerai tvarkomės su šita problema”, - sakė E. Šileris.
Puikūs ir gerai pastebimi kovos su narkotikų mafija rezultatai davė gana netikėtą efektą. Pažvelgus vien tik į statistikos eilutes, atrodo, kad Lietuva – narkotikų liūne paskendęs kraštas.
„Prieš keletą metų buvo kilę diskusijos - mėginta Lietuvą įvardinti, kaip dėl narkotikų itin pavojų keliančią visoje ES. Mūsų pozicija buvo kategoriška, kad taip nėra, - kalbėjo A. Roginskis. - Dėl ko taip atsitiko? O taip atsitiko dėl to, kad mes ko gero vieni aktyviausiai bendradarbiaujančių valstybių. Tai, ko gero, čia buvo viena iš pasekmių – kuo daugiau bendradarbiauji, kuo tu daugiau pateiki partneriams informacijos, iš ko daugiau atsiranda rezultatų – sulaikymų, tų kilogramų dešimčių ar šimtų – tuo labiau ta problema ryškėja. Tai iš vienos pusės mūsų mūsų gero darbo rezultatas, bet iš kitos pusės jis kai kur buvo neteisingai suprastas”.
Lietuvoje, skirtingai nei Vakarų Europoje, narkotikų neįmanoma laisvai nusipirkti gatvėje ar naktiniame klube. Kvaišalai parduodami tik pažįstamiems arba pažįstamų rekomenduotiems žmonėms.
„Kartais diskutuojant su užsieniečiais, o kai kada ir pasiskaičius žiniaskalidoje pasakoma, kad čia pas jus narkotikai užplūdę gatves. Tada pasiūlau nueiti į Vilniaus senamiestį ir surasti man vietą, kur pas mus pardavinėja kvaišalus, - sakė E. Šileris. - O bet kuriam jūsų mieste nueisiu ir tikrai surasiu. Nes Europos didmiesčių gatvėse praeiviams gatvėse siūlo – ar kokaino, ar amfetamino, ar žolės. O pas mus tokio dalyko nėra. Ananlogiškai ir su klubais. Jeigu tu esi pažįstamas, rekomenduotas, tau parduos. Ir jokios čia paslapties nėra. Tačiau taip, kad ateini prie klubo ir prie įėjimo stovi vyrukas, kuris sako, pas mane tokie, o kitas sako, pas mane anokie, – to nėra”.
„Bedarbiais dar ilgai neliksime”
Tačiau kad ir kaip sėkmingai pareigūnai kovotų su narkotikų mafija ir kvaišalų vartojimu, tai kova be pabaigos. Žmonija turbūt niekada neatsisakys savo įpročio svaigintis kuo įvairiausiomis medžiagomis. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – užtenka pažvelgti į alkoholio ar tabako rinkas. Tad nei Lietuvos, nei viso pasaulio kriminalistams bedarbystė kol kas negresia.
„Kai yra paklausa, bus ir pasiūla, teisėsaugos ir valstybės reikalas ją riboti, stengtis mažinti tą žalą, - pastebėjo E. Šileris. - Naivu tikėtis, jog ateis diena, kai žmonės atsisakys narkotikų. Kaip ir tabako bei alkoholio, taip ir šito svaiginimosi būdo neatsisakys”.
