Vilniaus apygardos teismo teisėja Regina Pocienė pirmadienį paskelbė, kad šiuo metu Policijos departamento pareigūnų kaip labai svarbus liudytojas saugomas 36 metų R. Šnipkis pripažintas kaltu dėl vekselio suklastojimo ir svetimų asmens dokumentų laikymo.
Už tai jam teismas skyrė 90 parų arešto bausmę. Prie jos papildomai pridėta dar 2011 m. baudžiamuoju įstatymu Zarasų rajono apylinkės teismo R. Šnipkiui už kitą nusikaltimą skirta 25 MGL dydžio (3 250 litų) bauda, kurios jis iki šiol nebuvo sumokėjęs.
Tai gerokai švelnesnė bausmė, nei R. Šnipkiui dar prieš daugiau kaip metus buvo skyręs tuometis teisėjas R. Skirtunas – Latvijos piliečiui buvo skirtas įkalinimas 3 metams 6 mėnesiams. Tiesa, šį nuosprendį latvis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, aiškindamas, jog tokios bausmės sulaukė tik dėl to, kad nesumokėjo teisėjui kyšio.
R. Šnipkio baudžiamąją bylą antrą kartą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nepasitvirtino jam pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo – nenustatyta, jog jis apgaulės būdu siekė užvaldyti savo pažįstamo verslininko pinigus.
Teismas konstatavo, kad R. Šnipkis suklastojo 33 tūkst. eurų vertės vekselį, kai pasirašė už savo draugę kaip laiduotoją.
Nuosprendyje pažymima, kad R. Šnipkis pažįstamam verslininkui siekė grąžinti pasiskolintus pinigus, už tai siūlė paimti du automobilius, tačiau nukentėjusiajam netiko jų modelis. Kai vėliau latvis pasiūlė dalį skolos padengti automobiliais „BMW X5” ir „BMW X6”, kreditorius sutiko, bet vėliau persigalvojo – įtarė, kad mašinos gali būti vogtos.
„Bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta aplinkybė, kad R. Šnipkis iš anksto siekė apgaulės būdu užvaldyti nukentėjusiojo turtą“, – teismo teigimu, byloje surinkti duomenys rodo, jog kaltinamasis kaip tik siekė kuo greičiau sumažinti įsiskolinimą.
Pasak teisėjos, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvę civiliniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius.
Skirdamas bausmę R. Šnipkiui teismas atsižvelgė į tai, kad jis Lietuvos pareigūnams padėjo atskleisti sunkius nusikaltimus. „Tai jį teigiamai charakterizuoja“, – pažymėjo teisėja. Vis dėlto, teismas latviui skyrė arešto bausmę, nors įstatyme yra numatyta ir švelnesnė bausmės rūšis – bauda.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar negalutinis – nuteistasis jį galės skųsti apeliacine tvarka.
DELFI jau skelbė, kad R. Šnipkis Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnams padėjo atskleisti ne vieną sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, todėl yra įtrauktas į valstybės saugomų asmenų sąrašą.
R. Šnipkis yra davęs parodymus prieš dabar jau buvusį Vilniaus apygardos teismo teisėją R. Skirtuną, kuris buvo nagrinėjęs jo baudžiamąją bylą.
Vėliau paaiškėjo, kad teisėjas kaltinamąjį nuteisė, nes šis esą jam nedavė žadėto kyšio.
„Iš advokato Sigito Juodelio pasisakymų supratau, kad teisėjas R. Skirtunas už piniginį atlygį sutiko mano byloje priimti man palankų nuosprendį, tačiau pinigų neperdavimo atveju teisėjas žadėjo priimti priešingo pobūdžio, t. y. nepalankų, sprendimą – grasino mane iškepti“, – teisme yra sakęs Latvijos pilietis.
Be to, R. Šnipkis teigė, kad advokatui S. Juodeliui, kuriam pareikšti įtarimai dėl poveikio teisėjui R. Skirtunui, perdavė 7 tūkst. Lt. Už šiuos pinigus jis esą turėjo paveikti R. Skirtuną, tuo tarpu teisėjui turėjo būti sumokėta gerokai didesnė suma.
R. Šnipkis yra sakęs, kad su pareigūnais bendradarbiavo jau ilgą laiką – visi jo susitikimai ir pokalbiai buvo įrašinėjami.
„Pareigūnai man kiekvieną dieną duodavo technines priemones, vakare jas grąžindavau“, – tvirtino kaltinamasis. Su garso technika latvis ėjo ir į savo baudžiamosios bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme, kai ją nagrinėjo teisėjas R. Skirtunas.
Teisme latvis pasakojo, kad vertėsi automobilių prekyba ir dar 2010-aisiais jis vilniečiui verslininkui A. Daikeriui turėjo atgabenti du automobilius. Kai vyras juos atvežė, pirkėjas sumokėjo pinigus, tačiau netrukus pareiškė, kad automobiliai netinka.
R. Šnipkis pripažino, kad suklastojo vekselį, bet esą verčiamas A. Daikerio, ir neslėpė, kad yra skolingas 33 tūkst. eurų – šiuos pinigus grąžins.
R. Šnipkis teisme taip pat pasakojo apie pažintį su buvusiu teisėju R. Skirtunu – esą iš savo advokato S. Juodelio jis sužinojęs, kad teisėjas esą ima pinigus ne tik už palankių nuosprendžių priėmimą, bet ir už posėdžių atidėjimą. Kaltinamasis teigė, kad už bylos nutraukimą advokatas pareikalavo 50 tūkst. Lt.
Tuo metu slapta pokalbius jau įrašinėjęs Latvijos pilietis teigė, kad supratęs, jog advokatas bendrauja su teisėju, nes kartą jis S. Juodeliui negalėjo perduoti pinigų, nes viską pralošė kazino, tačiau netrukus įvykusiame teismo posėdyje iš teisėjo R. Skirtuno sulaukė priekaištų, jog lankosi lošimo namuose.
„Man susidarė įspūdis, kad advokatas bendrauja su teisėju“, – sakė jis.
R. Šnipkiu pareigūnai susidomėjo dėl pažinties su „dambrauskinių“ grupuotės nariu M. Taraškevičiumi, kuris įtariamas organizavęs milijoninę cigarečių kontrabandą.
Kaip aiškėja, latvis su juo palaikė draugiškus ryšius, o būtent advokatas S. Juodelis gynė M. Taraškevičių. Pasinaudodamas šia pažintimi latvis ir siekė, kad galimai būtų papirktas teisėjas R. Skirtunas, tačiau pinigai jam taip ir nebuvo perduoti.
Šiuo metu M. Taraškevičius yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, nes pradėjus tyrimą dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ekspertai nustatė, jog jis yra nepakaltinamas. Tuo suabejojo prokurorai – šiuo metu papildomai tiriama, ar iš tikrųjų įtariamasis negali stoti prieš teismą.