Kaip Eltai sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis, VSAT Pagėgių pasienio rinkitės įgaliotinis sekmadienį kreipėsi į Kaliningrado srities pasienio pareigūnus dėl informacijos suteikimo apie kūdikio buvimą Rusijos teritorijoje ir dėl mergaitės perdavimo Lietuvai.
„Paprašėme patvirtinti tą faktą ir to vaiko buvimą Rusijos teritorijoje. Kartu VSAT savo įgaliotinio lygmenyje informavo rusus, kad esame pasirengę kuo skubiau organizuoti susitikimą dėl to kūdikio perdavimo ir grąžinimo motinai“, – sakė G. Mišutis.
Anot jo, Rusijos pareigūnai kol kas jokio atsakymo nepateikė.
„Kol kas atsakymo į šitą sienos įgaliotinio VSAT kreipimąsi negauta“, – teigė G. Mišutis.
Kaip pranešė policija, sekmadienį Kretingos rajone tėvas (gim. 1986 m.) pagrobė savo mažametę dukrą (gim. 2022 m.) ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.
Teisėsaugos duomenimis, šis įvykis paaiškėjo po to, kai buvo gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas apie tai, kad vyras Kretingos rajone, Sausdravų kaime, paėmė jos dukrą ir sutartu laiku negrąžino jai.
Atliekant paieškos veiksmus, nustatyta, kad tą pačią dieną apie 13 val. 4 val. min, Šilutės rajone, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną ir buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo. Tuo metu VSAT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo.
Papildyta:
Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė informavo, kad paskelbta tarptautinė vyro ir vaiko paieška.
Dukterį pagrobęs vyras anksčiau į policijos akiratį nebuvo patekęs.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė pranešė, kad apie įvykį vaiko teisių gynėjai informaciją gavo iš policijos pareigūnų ir aiškinasi įvykio aplinkybes.
„Jau bendravome su vaiko mama, toliau bendradarbiausime bei padėsime pasirengti dokumentus ir kreiptis į Rusijos institucijas dėl vaiko gražinimo. Šiuo metu bendravimas su Rusijos institucijomis vyksta per Užsienio reikalų ministeriją.“
Vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį, reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo. Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme.
Tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį, vaiko išvežimas yra laikomas teisėtu.
Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o Tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje.
Per praėjusius 2022 m. vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.