Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuteistųjų kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes kaltinamieji nenumatė, kad dėl jų veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvę apdairesni ir atsargesni.
Už padarytą nusikaltimą teismas slaugytojui ir sanitarui paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Jos vykdymas atidėtas 1 metams. Nuteistieji įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ mirusiojo sutuoktinei buvo priteista 18 000 Eur, o sūnui – 12 000 Eur dydžio neturtinė žala.
Nuosprendį apskundę nuteistieji ir nuteistųjų darbdavys prašė jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniuose skunduose buvo teigiama, kad nuteistieji nepažeidė jokių specialiųjų taisyklių nuostatų ir nenumatė bei negalėjo numatyti, kad neštuvuose tinkamai fiksuotas pacientas nukris.
Be to, jie esą negalėjo numatyti, kad pacientas turi išskirtinių sveikatos sutrikimų, kurie lems jo sužalojimo sunkumą.
Teismas nuteistųjų skundus atmetė.
Susipažinęs su skundų nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga bei atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nuteistųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad jie pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles.
Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus nuteistųjų argumentus dėl prastos neštuvų techninės būklės ir kad jie nebuvo supažindinti su neštuvų naudojimo instrukcija.
Per parodymų patikrinimą metu nebuvo pastebėta ar užfiksuota, kad neštuvai apgadinti ar netinkamai veikia.
Ekspertas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pacientui nustatytas kraujo išsiliejimas yra trauminės kilmės, o jį galėjo sukelti muštinė žaizda, kurią jis patyrė nukritęs su vežimėliu.
Gydymo įstaigoje atlikus kompiuterinę tomografiją, nukentėjusiajam nebuvo nustatyta kraujo išsiliejimo į galvos smegenų medžiagą, kas būtų būdinga insultui. Taigi, nuteistųjų argumentai, kad nukentėjusiojo mirtį galėjo lemti insultas, išskirtiniai sveikatos sutrikimai nepagrįsti.
Nors nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nesutiko su priteistos sumos dydžiu neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad priteista suma yra teisinga, proporcinga ir protinga.
Kauno apygardos teismas pakeitė nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios naudai iš Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 1 948,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Šią sumą turės išmokėti draudimo bendrovė. Taip pat pakeista nuosprendžio dalis, kuria iš Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Kauno teritorinei ligonių kasai buvo priteista 3 680,56 Eur turtinei žalai atlyginti. Šią sumą taip pat turės išmokėti draudimo bendrovė.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Lemtingą dieną susmukusiam tualete vyrui šeimos nariai iškvietė greitąją. Atvykęs V. Balsys priėmė sprendimą pacientą skubiai vežti į Kėdainių ligoninę.
R. Survila atnešė neštuvus, pacientas buvo užkeltas ant jų. Prireikus nukelti neštuvus su pacientu nuo šaligatvio ant gatvės, teko sustoti. R. Survila užfiksavo neštuvų ratukus, o V. Balsys per tą laiką sunešė į greitosios automobilį paramedikų krepšius su medicinine įranga ir vaistais. Tą jis darė dėl to, kad neturėjo jėgų nešti ir medicininės įrangos, ir nuo šaligatvio ant gatvės nukelti neštuvų su nemažai svėrusiu pacientu. V. Balsiui į GPM automobilį dedant medicininę įrangą jis išgirdo triukšmą. Išbėgęs pamatė neštuvus su visu pacientu gulint ant žemės.
Prie neštuvų buvęs R. Survila dar bandė sulaikyti krentančius neštuvus, šaukė, kad neštuvai svyra, tačiau sulaikyti jų nespėjo – neštuvai nukrito, o prie jų pritvirtintas pacientas galva trenkėsi į kelkraštį. Pakėlus neštuvus ir pacientą matyta, kad paciento galva praskelta, iš žaizdos bėgo kraujas. Pacientas buvo pervežtas į Kauno klinikas, vėliau grąžintas į Kėdainių ligoninę, dar vėliau – vėl į Kauno klinikas, kuriose, nors ir buvo operuotas, netrukus mirė.