Lukašenkos režimas kenkia Lietuvai: pasienyje vyksta ir ekonominė kova

Dalį Lietuvos pasienio juosia fiziniai barjerai, mirtinai pavojingos koncertinos, dėl nepaprastosios padėties dirba didesnis pasieniečių ir kariškių būrys, žvalgoma dronais. Tačiau šešėlinė ekonomika ir kontrabanda vis atranda būdų, kaip prasmukti. O Baltarusijos režimas nė nesivargina slėpti, kad vieno fabriko veikla – kontrabandinio pobūdžio.

VSAT pareigūnai šiemet per 3 metų ketvirčius konfiskavo 2813 425 pakelius rūkalų, tai 12 proc. viršija per visus 2021 m. konfiskuotų cigarečių kiekį. Užkardytos žalos valstybei dydis (privaloma sumokėti mokesčių suma) – virš 9,1 mln. Eur (2021 m. – virš 5,1 mln. Eur), sulaikytų tabako gaminių vertė – virš 10,2 mln. Eur (2021 m. – beveik 5,8 mln. Eur).

Nors sunkmetis, panašu, dar nepasiekė piko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT)

duomenimis, itin ryškėjantis kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos gaminamų cigarečių kontrabandininkus skatina veikti dar aktyviau. Dažniausia kontrabandinė prekė – cigaretės (iš 394 pasieniečių šiemet per 3 ketvirčius išaiškintų atvejų 390 buvo gabenami rūkalai).

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad skaičiai iškalbingi – nors sulaikoma nemažai kontrabandos gaminių, jų gana paprasta įsigyti Lietuvoje dėl nesprendžiamų įsisenėjusių problemų.

„Yra keletas priežasčių, pirma – didelis tokio tipo prekių prieinamumas Lietuvoje, nes tokie kiekiai, kokie yra nuperkami, negalėtų būti įsigyjami be plataus organizuoto pardavimo tinklo. Čia yra bendresnio Lietuvos iššūkio dalis, nes daugybę metų, ne vieną dešimtmetį, šešėlinė veikla, bendrąja prasme, Lietuvoje buvo toleruojama argumentuojant, kad smulkusis ir vidutinis verslas kitaip neišgyvens. Esą, jei mes tuos klausimus pradėsime spręsti iš esmės, tai daug žmonių neteks darbo vietų, išaugs skurdas, nepasitenkinimas, priešiškumas. Tai ne tik tabako, tai ir mėsos tema bei kitos sritys. Kita dalis – mūsų apykiaurė siena: cigaretės patenka ne tik į Lietuvą, bet ir į kitas Europos Sąjungos šalis. Ir trečias dalykas – pat Baltarusija į tai aktyviai investuoja. Yra puikiai žinomas fabrikas Gardine, kuris gamina daugiau, nei parduoda oficialiai, o sandėlyje produkcija nesikaupia“, – vardija ekonomistas Ž. Mauricas.

Pašnekovas pastebi: neretai garsiai deklaruojamos vertybės (kad ir kontrabandos tema) ne visai sutampa su veiksmais, – garsiai prieš Rusijos sukeltą karą pasisakantys žmonės lyg užsimiršta, kai ieško pigesnės kontrabandinės cigaretės.

Kalbant apie cigarečių kontrabandą, situaciją stebintys specialistai sako, kad Aliaksando Lukašenkos režimas aktyviai palaiko šią šešėlinę veiklą. Pinigai, gaunami už realizuotas kontrabandines prekes, keliauja į Rusijai palankią šalį. Anot Ž. Maurico, ne kartą skambėjęs grasinimas, kad Lietuvą užvers kontrabanda ir nelegalais, akivaizdus.

„Atsižvelgdami į VSAT turimą informaciją, galime konstatuoti, kad šalyje kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo mastas auga. Perpildyta Baltarusijos tabako gaminių rinka, didelis cigarečių kainų skirtumas Lietuvoje ir Baltarusijoje daro įtaką ir kontrabanda intensyvėja. Absoliuti dauguma (99 proc.) kontrabandinių rūkalų pažymėti Baltarusijos akcizo ženklais. Dažniausiai gabenama Gardino tabako fabriko „Neman“ produkcija: „Fest“, NZ, „Minsk“ cigaretės. Šio fabriko perviršinė produkcija skirta išimtinai nelegaliai rinkai“, – įvardija Giedrius Mišutis, VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patarėjas.

Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas antrina, kad į jų pareigūnų rankas taip pat daugiausia patenka nelegaliai gabenama baltarusiška produkcija.

„Cigarečių daugiausia įvežama tradiciškai iš Baltarusijos – apie 80 proc. per tris 2022 m. ketvirčius MKT pareigūnų konfiskuotų cigarečių buvo su baltarusiškomis banderolėmis. Dėl alkoholio pasakyti sudėtingiau, nes jis dažniausiai būna be banderolių“, – įvardija G. Kulikauskas.

Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–birželio mėnesiais už visas akcizines prekes gauta 811,9 mln. eurų pajamų – 53,6 mln. eurų (7,1 proc.) daugiau nei 2021 metų tą patį laikotarpį. Augant akcizui, kontrabandininkai visais įmanomais būdais ieško, kaip atsiriekti savo dalį.
Ne tik kontrabandinius kelius, bet ir Baltarusijos sprendimus stebintys specialistai įvardija, kad fabrikas apsukų nemažina, perteklinė Baltarusijos tabako fabrikų produkcija nemažėja, o, VSAT duomenimis, po 2021 m. Baltarusijai įvestų sankcijų, tikėtina, dar labiau augs.

Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad svertų suvaldyti situaciją Lietuvos valdžios atstovai turi. Viešai buvo nuskambėjęs siūlymas visiškai sustabdyti bet kokią ekonominę veiklą su Baltarusija, tad reikėtų aiškiai įvardyti, kad tai susiję ne tik su legalia, bet ir nelegalia prekyba.

„Pradėkime nuo kontrabandos užkardymo, nes kitu atveju čia bus tik gražus lozungas. Ką tai duos? Tos įmonės, kurios oficialiai vykdo veiklą (ne viskas patenka į sankcionuotus sąrašus) ir importuos, ir eksportuos. Būtų naivu tikėtis, kad prekyba nutrūks, nes net su Iranu ar Kuba, Šiaurės Korėja vyksta prekyba. Kontrabanda – toks akis badantis dalykas, o jei dar tai išeis į platesnius vandenis... Tai kaip čia dabar, – Lietuva, pasisakanti už ekonominių sankcijų stiprinimą, yra viena iš pagrindinių linijų, kuriomis cigaretės patenka iš Baltarusijos į Europos Sąjungą“, – ekonomistas siūlo gerai pasverti kalbas ir jautrią šalies reputaciją, o ne užsimerkti matant problemą.

Ž. Mauricas sako, kad ilgus metus kiaura lyg rėtis Kenos pasienio dalis puikiai parodė: tikrai dar ne

viskas padaryta, kad kontrabanda būtų užkardyta. Muitinės pareigūnai, kol Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ kroviniai keliavo nevaržomai, kone kas savaitę trąšų siuntose aptikdavo stambios kontrabandos. Čia prieš kelis mėnesius įdiegtą modernią rentgeno sistemą G. Kulikauskas pavadina vienu efektyviausių sprendimų.

„Iš efektyvių kontrabandos užkardymo priemonių paminėtume Kenoje šių metų spalį Lietuvos muitinės atidarytą rentgeno kontrolės punktą. Rentgeno kontrolės sistema – viena efektyviausių priemonių užkardyti traukiniais gabenamą kontrabandą. Pastaraisiais metais ženkliai padidėjo nelegalių siuntų vežimas geležinkelio transportu“, – sako Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas.
Gana populiariu posakiu, kad uždarius duris reikia ieškoti lango, vadovaujasi ir nusikaltėliai. Tiek muitinės, tiek VSAT tarnybos neslepia, kad kova su kontrabanda yra dinamiškas ir nenutrūkstantis procesas.

„Šešėliniai vertelgos niekad nesiliauja ieškoję naujų kelių ir būdų, naudoja naujausias ir išradingiausias technines priemones, pvz., dronus. Per žaliąją pasienio zoną ir geležinkeliu buvo atgabenama sąlyginai nedidelė kontrabandos dalis. Daugiausia cigarečių vis dėlto buvo ir tebėra įvežama krovininiais vilkikais, kurių viename gali būti ir 500–1200 dėžių (t. y. iki 600 tūkst. pakelių)“, – sako Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas.

„Kartais slepiama ir po vadinamaisiais priedangos kroviniais, – cigarečių dėžės tiesiog įmaišomos tarp oficialaus krovinio. Rūkalai gali būti slepiami traukinio vagonų konstrukcijose, prekinių traukinių šilumvežiuose, kartais – specialiai įrengtose slėptuvėse. Pasitaikė atvejų, kai kontrabandiniai rūkalai papildomai buvo apvynioti skardos lakštais ir paslėpti po akmens skalda“, – vardija G. Mišutis.

VSAT ir Muitinės kriminalinės tarnybos atstovai sako, kad kol kas stebint kontrabandos augimą skaičiai neatrodo grėsmingi, visgi tai neleidžia atsipalaiduoti.

„Pagal įvairias skirtingas metodikas, dar 2019 m. šešėlinė rinka vertinta 17 proc., užpernai (2020 m.) – 20 proc., o pernai (2021 m.) – 19 proc. Šiemet (metams dar nepasibaigus) ji jau nurodoma kaip 22 proc., bet nesiimtume vertinti, ar padėtį jau galima įvardinti „dramatiška situacija“. Priminsime, kad dar palyginti neseniai, 2014 m., šešėlinė tabako rinka vertinta 28,4 proc., o 2010 m. – beveik 43 procentais“, – dalijasi G. Kulikauskas.

„Kontrabandos atvejų skaičius šoktelėjo trečdaliu. Tai, tikėtina, susiję su augančiais cigarečių kontrabandos iš Baltarusijos mastais bei su sustiprinta valstybės sienos su Baltarusija apsauga, aktyvia kriminaline žvalgyba. Dažniausiai pasitaikantis kontrabandos dalykas – tabako gaminiai: jų pasieniečiai vien per pirmus tris šių metų ketvirčius konfiskavo rekordiškai daug – virš 2,8 mln. pakelių. Tai jau 12 proc. viršija per visus praėjusius metus konfiskuotų kontrabandinių cigarečių kiekį. Stipriausias spaudimas sienos saugumui dėl kontrabandos išlieka valstybės sienos atkarpoje su Baltarusija“, – G. Mišutis įvardija ir priežastis, kodėl pavyksta sulaikyti vis daugiau nelegaliai gabenamų prekių.

Ekonomistas teigia, kad Lietuva galėtų pasidairyti į kitų šalių, kurios nepagailėjo investicijų kovai su šešėliniu verslu, sėkmės istorijas. Ir tai – ne tik rentgenai, bet ir žmonių pajėgos, jaunimo sąmoningumo auginimas.

„Reikėtų kurti paskatų sistemas, rūpintis jaunimo užimtumo programomis, stiprinti visuomenės atsparumą. Aišku, ir kalbos yra gerai, bet jas paremti turi veiksmai. Reikia pasidaryti namų darbus. Svarbu suvokti, kad šešėlinis verslas kenkia visai ekonominei struktūrai, iškreipia konkurenciją. Biudžetas mažiau surenka lėšų. Visi tie dalykai turi būti įvertinti“, – dalijasi Ž. Mauricas.