Taip penktadienį nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmetęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus teikimą dėl V. Belecko perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus.
Teikimą atmetęs teisėjas Dariušas Lučinskis pažymėjo, kad nors V. Belecko elgesys įkalinimo įstaigoje šiuo metu vertinamas teigiamai, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos gali būti švelninamos ir jis gali būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus.
Teismas pažymėjo, kad atlikdamas bausmę V. Beleckas ne kartą buvo baustas už drausmės pažeidimu.
„Pabrėžtina, kad kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis yra linkęs nepaklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje, - pažymima teismo nutartyje. - Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, įkalinimo įstaigoje praleidęs daugiau nei 15 metų, buvo skatintas tik tris kartus. Visa tai rodo, kad nuteistasis nerodė pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę“.
Lukiškių kalėjimo teikime teismui buvo teigiama, kad V. Beleckas įkalinimo įstaigoje dirba skalbykloje, dalyvauja įvairiose organizuojamose socialinės reabilitacijos programose: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonės, fizinis lavinimas, religinių apeigų atlikimas, suimtųjų ir nuteistųjų savišvieta, kultūrinė veikla, taip pat lanko „Biblijos skaitymo“ grupę, aktyviai dalyvauja individualiuose ir teminiuose pokalbiuose.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dar negalutinė – ją bus galima skųsti apeliacine tvarka. Pagerinti kalinimo sąlygas V. Beleckui jau buvo prašoma septintą kartą. Kad būtų perkeltas į pataisos namus nuteistasis net pripažino kaltę organizuojant V. Belecko nužudymą.
V. Beleckas bausmę atlieka nuo 1999-ųjų kovo 18-osios dėl kunigo nužudymo.
R. Mikutavičius 1998 metų birželio 30-osios vakarą buvo išviliotas iš savo namų, apsvaigintas, žudikų automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno, kur dar gyvas išrengtas, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas.
Nužudymo organizavimu apkaltintas ir iki gyvos galvos nuteistas V. Beleckas su bendrais iš kunigo buto pavogė įvairių meno vertybių už daugiau nei 5 mln. litų. Vėliau jos buvo rastos įtariamųjų ir jų giminaičių butuose įrengtose slėptuvėse.
R. Mikutavičiaus nužudymą prezidentas Algirdas Brazauskas buvo įvardijęs kaip šimtmečio nusikaltimą.
Už kunigo nužudymą kartu su V. Belecku kalėti buvo nuteisti dar trys jo bendrininkai – Ivanas Kvaskovas, Artūras Daškovskis ir Valdas Puodžiūnas. I. Kvaskovas pasikorė kolonijoje.