Jų 24 metų sūnų, kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismas, tyčia nužudė 1990 metais gimęs Viktoras Eirošius. Jaunuoliai buvo kaimynai, gyveno greta esančiuose daugiabučiuose.
„Sūnus po poros savaičių būtų išvažiavęs dirbti į užsienį, jis kaip tik mokėti, siekė įgyti profesionalaus vairuotojo pažymėjimą. Ir šitas, kurio net žmogumi negalima pavadinti, sugriovė visus planus, atėmė gyvybę. Jis mūsų net neatsiprašė. Tiek jis, tiek jo tėvai teismo posėdžiuose į mus žiūrėdavo ciniškai šypsodamiesi. Tiesa, tas Viktoras neva atsiprašė – perskaitė tai, ką jam parašė advokatas“, – kalbėjo sūnaus netekę klaipėdiečiai.
V. Eirošius ir jo advokatas teisme bandė įrodyti, kad vaikinas Manto Ž. tyčia nenužudė, esą tai buvo būtinoji gintis.
Tačiau teisėjo tokia versija neįtikino. „Liudytojai nurodė, kad dar prieš konfliktą su nužudytuoju V. Eirošius buvo agresyviai nusiteikęs. Jis ėjo ir laužė kiemuose pastatytų automobilių veidrodėlius. Vienoje kavinėje jis taip pat agresyviai elgėsi, todėl buvo iš jos išprašytas“, – motyvus, kodėl V. Eirošius nuteistas už tyčinį nužudymą, vardijo teisėjas Eduardas Maškevičius.
Išsiaiškinta, kad Mantas Ž. ir V. Eirošius susikibo dar prie kavinės „Draugystė“. Vaikinai susimušė, Mantas Ž. Viktorą pargriovė ant žemės, sugriebė jam už kaklo, todėl ir liko žymės. Jas vėliau ir bandyta panaudoti įrodinėjant, kad V. Eirošius Manto Ž. nenužudė, o jo gyvybę atėmė tik gindamasis.
Tačiau nustatyta, kad po muštynių prie kavinės vaikinų keliai išsiskyrė. Mantas Ž. patraukė namo. V. Eirošius jam ilgai rašinėjo SMS žinutes, kad kaimynas išeitų į lauką išsiaiškinti santykių.
„Kai tik Mantas Ž. artėjo prie kaltinamojo, šis išsitraukė peilį, juo smogė nužudytajam į veidą, o paskui dūrė į krūtinę. Vienintelio buvusio liudytojo V. Eirošius iškart paprašė, kad vaikinas liudytų jo naudai. Be to, jis paslėpė nužudymo įrankį, išskalbė drabužius. Jei tai būtų buvusi būtinoji gintis, kaltinamasis nebūtų taip elgęsis“, – įsitikinęs E. Maškevičius.
Sužalotas Mantas Ž. po valandos mirė. „Jo gyvybės išgelbėti nebuvo įmanoma, nes smeigta tiesiai į širdį“, – ašaros kaupėsi nužudytojo mamos Juzefos akyse.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. Maškevičius V Eurošiui už tyčinį nužudymą skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Vaikinas anksčiau jau du kartus buvo teistas, todėl pridėtas ir pusmetis anksčiau neatliktos bausmės. Todėl bendra bausmė – 12 metų ir 6 mėnesiai pataisos namuose.
„Negaliu pasakyti, ar tai daug, ar mažai. Sūnaus mums tai nesugrąžins. Aišku, gerai, kad toks parazitas 12 metų nesirodys laisvėje, gal kitiems žalos nepadarys. Tačiau manau, kad žudikai nusipelno mirties, Už atimtą gyvybę reikėtų atimti gyvybę“, – nuomonę reiškė Juzefa.
Byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti nužudyto Manto Ž. tėvai ir brolis Gedas. Visiems jiems V. Eirošius turės atlyginti neturtinę žalą – po beveik 29 tūkst. eurų. „Kol kas nei jis, nei jo tėvai nė cento nesumokėjo, net laidotuvių išlaidų nepadengė. Ką iš jo gausi? Bet nors tiek, kad visą gyvenimą bus skolingas“, – kalbėjo nukentėjusieji.
Teisėjui dar nepaskelbus nuosprendžio, V. Eirošiui jo advokatas pradėjo patarinėti, kad sprendimą reikės skųsti. V. Eirošiaus veide, kalbantis su advokatu, pasirodydavo ir šypsena.
Kai V. Eirošius buvo nuteistas kalėti, advokatas žudiko motinai nuodugniai aiškino, kaip rašyti apeliacinį skundą.