Moteris buvo kaltinama tuo, kad iš savanaudiškų paskatų apgaule iš namų išviliojo buvusią meilužio sutuoktinę, jos automobiliu nuvyko prie upės ir užėjusi nužudytajai iš nugaros ją pasmaugė. Po to įkėlė nužudytosios kūną į automobilį, nuvežė prie upės, nurideno kūną į upės vagos pakrantę ir su skarda, tam tikslui paruošta iš anksto, išpjaustė ant nužudytosios kūno ženklus, primenančius nacistines svastikas.
Kaltinamoji savo kaltę dėl bičiulės nužudymo ir jos palaikų išniekinimo pripažino. Moteris taip pat buvo kaltinama pasikėsinimu nužudyti savo sutuoktinį dėl savanaudiškų paskatų, t. y. ji nusivežė jos nusikalstamų kėslų neįtariantį vyrą į miško keliuką ir smogė akmeniu jam į viršugalvį, o kai vyras prarado sąmonę, apipylė jį nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, kartu padegdama ir automobilį, kuris visiškai sudegė.
Ugnis pažeidė beveik penktadalį vyro kūno. Atgavęs nuovoką nukentėjusysis, voliodamasis ant žemės, rankomis nusiplėšė degančius rūbus ir užgesino degantį savo kūną. Po to kaltinamoji dar kartą užsimojo akmeniu smogti ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, tačiau jis pabėgo ir jam buvo suteikta pagalba. Dėl šio kaltinimo moteris savo kaltės nepripažino, teigė, kad neturėjo jokio tikslo ir neketino nužudyti savo sutuoktinio, o ugnis mašinoje įsižiebė nuo vyro žiebiamo žiebtuvėlio, nes automobilio salone buvo dvi talpos su benzinu. Ji nuplėšė nuo vyro degančius drabužius ir išbėgo į kelią kviesti pagalbos.
Neviešuose teismo posėdžiuose bylą pirmaja instancija išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina, kad kaltinamoji tyčia nužudė bičiulę.
Kaltinamoji tvirtino, kad nužudė bičiulę ne siekdama kokios nors materialinės naudos, o tik iš meilės nužudytosios sutuoktiniui, norėdama su juo kurti šeimą, tačiau ši kaltinamosios versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kaltinimas nužudymu kankinant ar kitaip itin žiauriai nepasitvirtino, nes nustačius, jog nukentėjusiosios gyvybė buvo atimta vienkartiniu, tegu ir kelias minutes trukusiu poveikiu, nėra pakankamo pagrindo kaltininkės panaudotą nužudymo būdą pripažinti itin žiauriu.
Nužudymo bylų nagrinėjimo praktika taip pat patvirtina, kad paprastai analogiškų ar netgi santykinai žiauresnių nužudymų atvejais teismui perduodamos bylos, neinkriminuojant itin žiauraus nužudymą kvalifikuojančio požymio. Teismas, pasisakydamas dėl kaltinimo dėl nužudytosios palaikų išniekinimo, pažymėjo, kad kaltinamoji neabejotinai suvokė, jog, apnuogindama nužudytosios kūną ir išpjaustydama ant jo nacistines svastikas primenančius simbolius, ji amoraliai, žeminamai ir ciniškai elgiasi su nužudytosios palaikais, iš jų tyčiojasi, norėjo taip veikti ir siekė atitinkamų pasekmių.
Kaltinamoji kategoriškai neigė pasikėsinusi nužudyti sutuoktinį, tačiau teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina jos kaltę dėl šio nusikaltimo, o kaltinamosios versija, neva nukentėjusysis apdegė dėl nelaimingo atsitikimo, yra visiškai paneigta.
Teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais apie įvykio aplinkybes. Tiriant gaisro kilimo aplinkybes iš karto po įvykio, nukentėjusysis tyrėjams nurodė ne tas įvykio aplinkybes, kurias jis prisiminė ar kurių neprisiminė, o tokias aplinkybes, kokias jį kaltinamoji įtikino neva buvus tikrovėje ir kurios šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo paneigtos. Kaltinamoji neigė smogusi sutuoktiniui į galvą akmeniu, tačiau tokia žaizda galėjo būti padaryta tik vieninteliu būdu – kaltinamajai iš nugaros pusės nepastebimai prisėlinus prie besilenkiančio į automobilio saloną pasiimti cigarečių nukentėjusiojo ir smogiant jam į galvą.
Byloje pateikta Gaisrų tyrimo centro specialisto išvada patvirtina, kad gaisras negalėjo kilti tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė kaltinamoji, t. y. užsidegus nuo panaudoto žiebtuvėlio liepsnos automobilio salone susikaupusiems benzino garams, nes, esant atidarytoms automobilio durims, automobilio viduje negali susikaupti užsidegimui reikalinga garų koncentracija. Labiausiai tikėtinas tiriamo gaisro kilimo mechanizmas – tiesioginis atviros liepsnos kontaktas su degiaisiais skysčiais aplietu paviršiumi.
Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamoji neabejotinai suprato, jog jos pasirinktas gyvybės atėmimo būdas padegant yra itin skausmingas, akivaizdu, kad būdama netoliese ji stebėjo padegtojo kančias ir jo bandymus užsigesinti bei nusiplėšti degančius drabužius, o nukentėjusiajam pavykus tai padaryti, bandė toliau smurtauti, siekdama galutinio tikslo – gyvybės atėmimo. Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas itin žiauriai nužudyti šeimos narį dėl savanaudiškų paskatų, inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, kad po sutuoktinio mirties visas santuokoje užgyventas turtas atitektų jai ir vaikams.
Skirdamas bausmę už J.M. nužudymą ir nužudytosios palaikų išniekinimą teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo skirti prokuroro prašomą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nes kaltės pripažinimas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nenustatytas kvalifikuojantis požymis – nužudymas itin žiauriai. Dėl to teismas konstatavo, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti už padarytus nusikaltimus paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Už pasikėsinimą nužudyti sutuoktinį atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą skirta griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, nes nuteistoji savo elgesio dėl šio nusikaltimo nevertina kritiškai ir nė kiek nesigaili nusikaltusi, viso proceso metu savo kaltę neigė, melavo ir išsisukinėjo, bandydama išvengti atsakomybės.
Subendrinus už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, moteriai paskirta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė, iš jos nukentėjusiesiems priteistas žalos atlyginimas: nužudytosios J.M. vaikų tėvui – 9 185,35 Eur turtinės žalos atlyginimas, keturiems nužudytosioms vaikams – po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, nužudytosios motinai – 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; kaltinamosios sutuoktiniui – 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimas, 2741,56 Eur priteista VSDFV Šilalės skyriui ir 2961,19 Eur priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, taip pat priteistos proceso išlaidos.