Anksčiau tris kartus teistas ir šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantis T. Rokis jau buvo beveik viena koja išėjęs į laisvę – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pritarė, kad kalinys būtų paleistas į laisvę. Tačiau su tokiu komisijos sprendimu nesutiko teisėjai, nuo kurių parašo priklauso, ar kaliniai gali būti anksčiau laiko paleidžiami į laisvę.
„Komisijos išvadai, kad T. Rokis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, jog jis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo“, – konstatavo teismas.
„Šiuo metu atlikęs didesnę, nei įstatyme numatyta būtina lygtiniam paleidimui taikyti, bausmės dalį, esu nebaustas drausmine tvarka, skatintas, įkalinimo įstaigoje dirbau visuomeniniais pagrindais, esu pasiryžęs pasimokyti iš praeities klaidų, aktyviai dalyvavau visuomeninėje veikloje, mano pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema“, – teisėjams prieštaravo T. Rokis.
Merginą išprievartavusiam vyrui nepavyko įtikinti ir apeliacinės instancijos teismo – trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad, nors T. Rokis ir atitinka formalius reikalavimus lygtiniam paleidimui, tačiau paleisti jį į laisvę dar per anksti.
Pasak teisėjų, įstatymas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
„Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, skatintas, dirbo visuomeniniais pagrindais, nes nuolatinio darbo trūksta, pasiryžęs pasimokyti iš praeities klaidų, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, sportavo, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tikisi įsidarbinti, turės gyvenamąją vietą, rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, jis siekia teigiamų pokyčių, stengiasi tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę“, – nurodė teismas.
Tačiau, pasak jų, teigiamai T. Rokį apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pasak teisėjų, psichologinės tarnybos išvadoje teigiama, kad išlieka daug nuteistojo rizikos veiksnių, didinančių pakartotinio smurtinio elgesio (tame tarpe ir seksualinių nusikaltimų padarymo) tikimybę ateityje.
„Tai ir alkoholio vartojimo problemos bei dėl to atsirandantis impulsyvumas, destabilizuojantis aplinkos poveikis (grįžimas į tą pačią aplinką), savivokos stoka“, – teismas nurodė, kad T. Rokis dar neatliko pakankamai didelės bausmės dalies – 1 metų.
Pasak teisėjų, nuteistojo atlikta bausmės dalis dar nėra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir dar nėra pakankama, kadangi per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
T. Rokis buvo nuteistas, nes 2011-ųjų rugpjūčio 25-ąją, apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sostinės Senamiestyje sugriebė gatvėje sutiktą merginą už alkūnės ir užspaudęs jos burną nutempė už kiosko, kur ją parklupdęs ant žemės bei prirėmęs peilį privertė jį patenkinti oraliniu būdu.
Be to, T. Rokis dar 2010-ųjų spalio mėn. pardavė tris svetimus automobilius, taip iššvaistydamas turto už 20 tūkst. Lt.
Kaltinamojo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad savo kaltę pripažinęs prievartautojas savo aukai turės sumokėti 10 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Teisme T. Rokis bandė išvengti atsakomybės – aiškino manęs, kad nukentėjusioji mergina yra Vilniaus prostitutė.
„Nesuvokiau, jog savo lytinę aistrą tenkinau ne su prostitute – nuo pat pradžių maniau, kad nukentėjusioji yra mergina, teikianti lytines paslaugas“, – sakė T. Rokis.