„Visi kaltinimai yra paremti neteisingais Mindaugo Žalimo parodymais“, – antradienį pareiškė V. Račkauskas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius toliau tęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje kaltinimai be V. Račkausko pateikti buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.
Teismas nusprendė papildomai leisti pasisakyti kaltinamiesiems, nes prieš savaitę valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Arūnas Verenius nusprendė patikslinti kaltinimus buvusiems ir esamiems policijos pareigūnams.
V. Račkauskas teigė, kad pakeisti kaltinimai – tik formalumas, todėl jis prašė vadovautis anksčiau duotais parodymais.
Papildomai jis pabrėžė, kad prokuratūros pateikti kaltinimai „nesusieina su sveiku protu ir logika“.
„Kategoriškai neigiu visus kaltinimus, nesijaučiu kaltas“, – sakė buvęs generalinio komisaro pavaduotojas.
„Savotiškai man pasirodė ciniška atsivesti žuvusių žmonių tėvus ir sakyti – eikite, kalbėkite, bet jie juk jokių pretenzijų nei man, nei kitiems kaltinamiesiems nereiškė, jie pasakė, kad tik išgirdo, jog vyksta byla ir atėjome pasakyti, kad patyrėme neturtinę žalą dėl to, jog žuvo vaikas. Ar tai ne cinizmas?“ – sakė V. Račkauskas.
Jis pažymėjo, kad vidaus reikalų sistemoje išdirbęs daugiau kaip 20 metų „atskleidė šimtus nusikaltimų, išaiškino šimtus, jei ne tūkstančius gerų dalykų“. V. Račkauskas taip pat nurodė, kad būtų išgelbėjęs Violetos Naruševičienės gyvybę, jeigu būtų žinojęs jos pavardę.
„Mums ši pavardė nebuvo žinoma – viskas buvo Prezidentūroje, televizijose, prokuratūroje“, – buvęs generalinio komisaro pavaduotojas sakė, kad iš karto po žudynių išgelbėjo kitus asmenis, kurie buvo įtraukti į planuojamų žudynių sąrašą.
Jo teigimu, būtent prokurorai žinojo, kad V. Naruševičienės gyvybei gali grėsti pavojus.
„Nė vienas prokuroras nepaskambino ir nepasakė, kad saugokite V. Naruševičienę, būčiau žinojęs nors vieną iš tų pavardžių, prisiimčiau atsakomybę“, – sakė V. Račkauskas.
Panašiai kalbėjo ir T. Ulpis, pabrėžęs, jog nepadarė jokio nusikaltimo. „Visiška nesąmonė, tai šaudymas tuščiais šoviniais – noras parodyti, ko nebuvo“, – apie prokurorų kaltinimus sakė jis.
„Labai apmaudu, kad prokurorai absoliučiai neatkreipė dėmesio į faktines aplinkybes, kurios nustatytos teisminio nagrinėjimo metu“, – sakė T. Ulpis.
Anksčiau duotais parodymais teisme paprašė vadovautis ir D. Sinkevičius, E. Damukaitis bei V. Vitkovskis.
„Valstybei, savo žinybai, kitiems asmenims, nukentėjusiems jokios žalos nepadarau, vykdžiau savo pareigą iniciatyviai įstatymo rėmuose, o dabar stovėti čia ir aiškintis – ne mūsų operatyvininkų gyvenimo rūpestis, tegul ant kelių klaupiasi tie, kurie nuslėpė tuos faktus“, – sakė V. Vitkovskis.
Kitas posėdis suplanuotas birželio 25-ąją, kai prokuroras sakys savo baigiamąją kalbą.
Neužkirto kelio žudynėms
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme yra skelbęs, kad V. Račkauskas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Ulpiu, E. Damukaičiu, V. Vitkovskiu ir D. Sinkevičiumi, nuo 2009 m. spalio 5-osios (J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo) iki 2011-ųjų spalio 30-osios nuslėpė informaciją apie buvusį dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsiaus Kedžio draugą M. Žalimą.
Pasak prokuroro, į Policijos departamentą dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją atvyko M. Žalimas ir pateikė informaciją apie D.Kedžio bei jo galimų bendrų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės planuojamą teisėjo J. Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei jos sesers V. Naruševičienės nužudymą.
Be to, M. Žalimas pateikė informaciją apie nužudymui ketinamą panaudoti dujinį ginklą su garso slopintuvu bei įsigytą automobilį.
Šią informaciją, prokuroro teigimu, M. Žalimas pateikė T. Ulpiui, kuris šių duomenų jokiuose dokumentuose neužfiksavo ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią planuojamam labai sunkiam nusikaltimui.
Vėliau, jau po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševiečienės nužudymo, įtariama, V. Račkauskas savo pavaldiniams V. Vitkovskiui ir D. Sinkevičiui nurodė patekti į sodo namelį, kuriame curėjo slėptis D. Kedys. Šiame namelyje pareigūnai spalio 8-ąją neteisėtai įrengė ir savaitę naudojo slaptas technines priemones, tačiau įtariamojo žudiko taip ir nesulaukė, o D. Kedžio name paliktus daiktus vėliau atidavė M. Žalimui. „Taip sudarė sąlygas negrįžtamai prarasti daiktus“, - pabrėžė prokuroras.
Kaltinamajame akte taip pat teigiama, kad šios informacijos nežinojo ikiteisminį tyrimą dėl žudynių Kaune atliekantys Generalinės prokuratūros prokurorai. Maža to, praėjus 10 d. po žudynių esą pareigūnams buvo duotas nurodymas ir toliau prokurorams nepranešti duomenų apie M. Žalimą.
Be to, prokuroro teigimu, 2009-ųjų lapkričio 20-ąją V. Račkauskas taip pat suklastojo oficialų dokumentą, kai siekdamas nuslėpti M. Žalimo pateiktą informaciją, tuomečiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai pranešė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro padaliniai nebuvo gavę duomenų apie ketinimus susidoroti su J. Furmanavičiumi, V. Naručevičiene dėl galimo mažametės mergaitės tvirkinimo. Šią pažymą prokurorui parengė E. Damukaitis.
Kad policija neturi jokių duomenų apie M. Žalimą, prokurorui A. Kliunkai jo darbo kabinete 2010-ųjų sausio 20-ąją vykusio susitikimo metu nurodė ir T. Ulpis.
Pasak prokuroro, ši informacija paaiškėjo 2011-ųjų spalio 30-ąją, kai pas prokurorus atvyko M. Žalimas ir pateikė anksčiau policijai perduotą informaciją.
Kaltinamajame akte teigiama, kad aukšti policijos pareigūnai dėl neatsargumo neatliko savo pareigų bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Atsakomybėn patraukti pareigūnai neigia kaltę dėl jiems pateiktų kaltinimų.