Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (ENTV) pareigūnai, kovai su šešėliu pasirinkę vieną iš prioritetinių krypčių – taksi paslaugas teikiančias įmones, atliko Panevėžio mieste veikiančių įmonių analizę. Tyrimo tikslas buvo nustatyti paslaugas teikiančių įmonių slepiamas pajamas ir nesumokamus mokesčius. Objektu tapo Panevėžio miesto gyventojas, turintis kelias įmones bei teikiantis taksi paslaugas. Ir verslininkas, ir jo įmonės miestiečiams yra gerai žinomos.
Įtartinai mažos vairuotojų algos
Panevėžio ENTV pareigūnų surinkta informacija parodė, kad pagal oficialius duomenis, taksi paslaugas teikiančios įmonės patiria nuostolį arba gauna labai mažą pelną. Išsamiau išanalizavus ir susisteminus turimus duomenis paaiškėjo, kad tas įmones valdo, jų vardu veikia vienas ir tas pats asmuo. Buvo nustatyta, kad vienos įmonės „oficialus“ direktorius yra paskirtas fiktyviai, o įmonei vadovauja tas pats į pareigūnų akiratį patekęs verslininkas. Kilo pagrįstas įtarimas, kad įmonėse vedama dviguba buhalterija, pinigai, gauti už taksi paslaugas, į apskaitą neįtraukiami.
Įtarimus sustiprino ir tai, kad taksi paslaugas teikiančių vairuotojų darbo užmokestis net nesiekė minimalios mėnesinės algos, nors daugelis vairuotojų dirbo keliose to paties verslininko įsteigtose įmonėse. Paaiškėjo ir tai, jog vienas ir tas pats telefono numeris naudojamas visų penkių įmonių. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo. Buvo tikrinama šių įmonių keleto pastarųjų metų veikla.
Svarbiausia, bet tuo pačiu ir sudėtingiausia buvo surinkti bei užfiksuoti duomenis apie vykdomus sunkius nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu. Reikėjo nustatyti mokesčių slėpimo schemas, jungiančias visas to paties verslininko įmones bei įrodyti buhalterinių dokumentų klastojimo faktą, su nusikalstama veika susijusių asmenų ratą ir kiekvieno asmens vaidmenį bei nuslėptų ir nesumokėtų mokesčių sumą.
Abejonių neliko
Pareigūnai jau pačioje tyrimo pradžioje pradėjo taikyti įvairius sankcionuotus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Visi veiksmai buvo atliekami neatidėliotinai, o gauta informacija tikrinama nedelsiant ir profesonaliai, kas iš karto davė puikių rezultatų. Dėl to, kad slepiami mokesčiai dideliu mastu, abejonių nekilo.
Tyrimo metu atskleista, kad su vykdoma nusikalstama veika buvo susiję beveik visi joje dirbantys asmenys: direktorius, buhalterė, dispečerės ir vairuotojai. Atskleista schema parodė, kad sumanus verslininkas įsteigė kelias taksi paslaugas teikiančias įmones labai panašiais pavadinimais, o iškvietimo numerį viešoje erdvėje skelbė vieną. Įsteigus kelias įmones, buvo siekiama vieno tikslo – mažos apyvartos, kad netapti PVM mokėtoju. Vairuotojams buvo nurodyta paėmus iš klientų grynuosius pinigus neišduoti kvitų. Po to, tiek buhalterės, tiek dispečerės, tvarkydamos buhalterinę apskaitą, nurodydavo vairuotojams, kokios įmonės vardu ir už kokias sumas fiktyviai surašyti kvitus. Pagal šią nusikalstamą schemą oficiali buhalterinė apskaita buvo klastojama ir sumokami labai maži mokesčiai.
Šeimininkas tyli, bet prabilo vairuotojai
Surinkus pakankamai duomenų, pasitelkus gausiais pareigūnų pajėgas, vienu metu buvo atliktos kratos įtariamųjų namuose, įmonių patalpose bei automobiliuose. Viso atliktos 25 kratos.
Kratų metu surasti ir paimti buhalteriniai dokumentai, taksi kvitai su vairuotojų darbo metu gautomis pinigų sumomis iš klientų, mobilieji telefonai, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos su „juodąja“ buhalterija. Pas verslininką rasti ne tik grynieji pinigai – per 45 tūkst. eurų, bet ir nelegaliai įsigyti ir laikyti šoviniai.
Šio tyrimo metu atskleista 12 nusikaltimų, keturi iš jų priskiriami sunkiems. Išaiškinta grupė asmenų, vykdžiusių apgaulingą bei aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimą bei mokesčių nesumokėjimą, neteisėtą disponavimą šoviniais.
Ištyrus kratų metu rastus dokumentus, informaciją telefonuose, kompiuteriuose, kompiuterinėse laikmenose, atlikus taksi automobilių ir juose sumontuotos įrangos apžiūras, nustatyta ir įrodyta nesumokėtų mokesčių suma siekia 230 tūkst. eurų. Įtarimai pareikšti 8 asmenims: 4 fiziniams asmenims, veikusiems grupėje (savininkui-direktoriui, dispečerei ir dviem buhalterėms) bei 4 juridiniams asmenims (įmonėms).
Pasak Panevėžio apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkės Vilmos Ramanauskienės, įmonių savininkas iki šiol neduoda parodymų, tačiau tyrimo metu pareigūnams pavyko prakalbinti vairuotojus.
„Šis tyrimas – puikus komandinio darbo, inovatyvių metodų taikymo ir prokuratūros bei skirtingų institucijų bendradarbiavimo pavyzdys“, – sakė ENTV viršininkė.
Tyrimą kuruojantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Kęstutis Greiciūnas kol kas šios bylos nekomentuoja: „Kol byla neatiduota teismui, komentuoti negaliu. Planuojame bylą užbaigti šį mėnesį“.
Baigus publikuoti pasakojimų ciklą, Delfi skaitytojai galės balsuoti ir išrinkti labiausiai jiems patikusį tyrimą.