2020 metų pabaigoje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (ENTV) pareigūnai gavo informacijos, kad Šiauliuose veikianti viena didžiausių automobilių iš JAV importu ir jų prekyba užsiimanti įmonė apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą bei, siekdama išvengti mokesčių, mokesčių administratoriui teikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną bei turtą.
Įtartinai mažas pelnas
Ši informacija ėmė tvirtintis po kruopštaus surinktų duomenų sisteminimo bei analizės. Buvo nustatyta, kad, lyginant su automobilių pardavimo apimtimis, įmonė oficialiai gauna neįtikėtinai mažai pelno. Tačiau verslininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn nebuvo pakankamai įrodymų, nes įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama ir kai kurios pajamos fiksuojamos.
Šiaulių ENTV pareigūnai pradėjo vykdyti įmonės visapusišką kontrolę ir rinkti duomenis, siekdami nustatyti, kas yra apsukraus verslininko bendrininkai ir perprasti, kaip veikia nusikalstamos veikos mechanizmas. Kadangi bendrovė išsiskyrė dideliais veiklos pajėgumais ir nusikalstamoje veikloje dalyvavę asmenys laikėsi įvairios konspiracijos, šis tyrimas pareikalavo iš tyrėjų specifinių žinių (buhalterinių, informacinių technologijų) ir tyrimuose retai taikomų nestandartinių metodų.
Sudarytai tyrimo grupei teko analizuoti informaciją apie bendrovės struktūrą, jos darbuotojus bei identifikuoti galimai įvykusius fiktyvius sandorius su automobilių perpardavinėtojais ir kitais juridiniais bei fiziniais asmenimis. Paaiškėjo, kad verslininkas taikė keletą nusikalstamos veiklos mechanizmų.
Verslininko gudrybės
Pirmąjį mechanizmą pareigūnams pavyko atskleisti greičiausiai: parduodamas automobilį, verslininkas pardavimo sandorio neįtraukdavo į savo įmonės buhalterinę apskaitą.
Antras „juodojo verslo“ mechanizmas buvo sudėtingesnis. Bendrovė iš JAV pargabentus techniškai netvarkingus automobilius be jokių pirkimo-pardavimo dokumentų parduodavo Šiaulių mieste veikiantiems perpardavinėtojams, kurie tuos pačius, tik jau suremontuotus automobilius, oficialiai nedalyvaudami pardavimo sandoriuose, parduodavo per verslininko žinioje esančias fiktyviems sandoriams įkurtas užsienio kompanijas arba per trečiųjų šalių gyventojus, fiktyviai naudodami jų anketinius duomenis.
Pirkimo-pardavimo sutartyje būdavo nurodoma labai maža suma, motyvuojant, kad automobiliai esą po eismo įvykio, su defektais. Tokie pardavimo sandoriai buvo labai naudingi verslininkui ir niekur oficialiai prekyboje nefigūruojantiems automobilių perpardavinėtojams slepiant mokesčius. Nors automobilio vertė išaugdavo iki 10 kartų, tačiau verslininkas ir bendrininkaujantys automobilių prekeiviai išvengdavo privalomų mokesčių.
Išveždavo į Ispaniją
Tyrėjai perprato ir trečiąją – tarptautinę – schemą. Paaiškėjo, kad įmonė iš JAV aukcionų atgabentų apgadintų ir Lietuvoje sutvarkytų brangių automobilių „Ford Mustang“, „Dodge Challenger“ ir kt. pardavimo sandorius vykdė per dvi Lietuvoje įregistruotas fiktyvias, verslininko žinioje esančias įmones. Oficialiai tie automobiliai buvo parduodami itin žemomis kainomis (tokių kaštų neužtektų net automobiliui iš JAV į Lietuvą pargabenti). Šių įmonių direktoriais buvo paskirti ne kartą teisti, Lietuvos teisėsaugos ieškomi, kartais net užsienio šalių piliečiai.
Vėliau per minėtas fiktyvias įmones automobiliai buvo išgabenami į Ispanijos karalystę ir parduodami šios šalies rinkoje. Ispanijoje šių automobilių realizacija rūpinosi vienas iš verslininko šeimos narių.
Kai kuriuos sandorių dokumentus pasirašydavo nieko bendro su automobilių prekyba neturintys asmenys, už tai gaunantys piniginį atlygį.
Per 30 kratų
Kai tyrėjai, glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Klaipėdos apskrities policijos ENTV, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnais ir Šiaulių VMI darbuotojais, atskleidė mokesčių slėpimo mechanizmą, birželio 15-ąją prasidėjo aktyvioji tyrimo fazė. Buvo pasitelkti kolegos iš Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos apskričių. Be to, dalyvavo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos darbuotojai.
Tądien buvo atlikta per 30 kratų, po kurių dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir neteisingų duomenų apie pajamas teikimo įtarimai pareikšti penkiems asmenims – keturiems šiauliečiams, tarp kurių viena moteris, ir vienam Vilniaus miesto gyventojui.
Įtariama, kad 53 metų verslininkas (įmonės direktorius), apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą bei neapskaitydamas visų gaunamų pajamų, nuo 2018 m. sausio iki 2021 m. birželio siekė išvengti beveik 100 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčių. Mokesčių inspekcijos specialistų skaičiavimu, iš įmonės veiklos buvo gauta apie 500 tūkst. eurų pajamų, nors verslininkas metinėje 2020 metų pajamų deklaracijoje buvo nurodęs, kad yra gavęs keliskart mažesnes pajamas – nepilnai 50 tūkst. eurų.
Beje, automobiliais iš JAV prekiaujančios įmonės direktorius ne tik aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, bet ir aplaidžiai tvarkėsi įmonės teritorijoje. Kratos metu buvo rasta netinkamai sandėliuojamų aplinkai kenksmingų medžiagų. Šio pažeidimo tyrimas buvo perduotas Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos darbuotojams.
Baigus publikuoti pasakojimų ciklą, Delfi skaitytojai galės balsuoti ir išrinkti labiausiai jiems patikusį tyrimą.