Pareigūnai pasakoja, kad 2022 metais sostinės kriminalistus pasiekė informacija, kad Vilniuje įsikūrusi grupė asmenų gali vykdyti didelio mąsto sukčiavimus internete.
Pradėjus tyrimą pareigūnų žvilgsniai nukrypo į sostinėje įsikūrusią bendrovę, teikiančią konsultacines paslaugas.
Tvarkinga bendrovės buhalterija ir laiku mokami mokesčiai iš pirmo žvilgsnio nekėlė įtarimų, kad įmonė, kurioje dirbo virš 50 darbuotojų, gali būti naudojama visai kitokiai, nei buvo viešai deklaruota, veiklai.
Buveinė, kurioje buvo įsikūrusi bendrovė, iš išorės atrodė kaip tipinis daugelio Lietuvos įmonių ofisas. Įtarimų galėjo sukelti nebent tai, kad didelė, tarptautines konsultacijų paslaugas teikianti įmonė, neturėjo veikiančios interneto svetainės, o ant pastato nebuvo net informacinių lentelių, skelbiančių apie čia įsikūrusią bendrovę.
Patalpos ir išorėje, ir viduje buvo stebimos vaizdo kameromis. Patekti į ofisą galėjo tik ten dirbantys asmenys, pašaliniai žmonės negalėjo net žvilgtelti į ofiso vidų – visi ofiso langai buvo padengti matiniu paviršiumi, todėl kas vyksta viduje, niekas nežinojo.
Atlikus slaptus tyrimo veiksmus pareigūnai išsiaiškino, kad beveik pačioje Vilniaus širdyje veikė gerai organizuotas „skambučių centras“. Moderniai įrengtose patalpose dirbo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Indijos, Bangladešo, Egipto ir kitų valstybių piliečiai, kurie, jau ilgą laiką vykdė pasaulyje itin plačiai paplitusius „investicinius“ sukčiavimus.
Unikalaus, analogų Lietuvoje iki šiol neturėjusio tyrimo metu buvo nustatyta virš 20 internete veikiančių netikrų investavimo platformų.
Naudodami šias platformas ir nutekintas asmens duomenų bazes, profesionaliais investavimo konsultantais pasivadinę asmenys, apgaulės būdu, iš patiklių investuotojų išviliodavo dideles pinigų sumas. Realybėje šie virtualių valiutų „ekspertai“ turėjo statybininkų, stalių, automechanikų specialybes. Potencialioms aukoms buvo sudaroma neva pelningų investicijų į virtualią valiutą, naftą, tauriuosius metalus ir vertybinius popierius iliuzija. Iš įvairių Europos šalių, Jungtinės Karalystės ir Indijos gyventojų buvo išviliojamos milijoninės sumos.
Kiekvienas „konsultantas“ turėjo mažiausiai vieną slapyvardį, kurį privalėjo naudoti bendraudamas su potencialiais „klientais“, kurie ilgainiui tapo nukentėjusiaisiais. Jam buvo griežtai uždrausta atskleisti tikrus savo ar bendrovės duomenis, realią buvimo vietą ir kitus duomenis, kurie leistų nustatyti skambinančiojo tapatybę ir buvimo vietą.
Bendrovė nuolat ieškojo naujų darbuotojų, kuriems buvo keliami specialūs reikalavimai dėl užsienio kalbų mokėjimo ir bendravimo įgūdžių. Pretendentas privalėjo dalyvauti mokymuose ir išlaikyti žinių bei gebėjimo manipuliuoti kitais asmenimis testą. Atranka buvo labai griežta ir anaiptol ne kiekvienas pageidaujantis įsidarbinti sėkmingai išlaikydavo testą. Bendrovei vadovavo užsienio valstybių piliečiai, kurie glaudžiai „bendradarbiavo“ su analogiškais „skambučių centrais“ Latvijoje ir kitose šalyse.
Įmonės Lietuvoje ir Latvijoje buvo naudojamos kaip priedanga nusikalstamai veikai vykdyti, turėjo bendrą infrastruktūrą ir finansavimą.
Atliekant šį didelės apimties tarptautinį tyrimą buvo labai svarbus greitas apsikeitimas informacija su užsienio kolegomis, todėl dar tik pradėjus tyrimą buvo sudaryta bendra jungtinė tyrimo grupė su Latvijos ir Lenkijos teisėsaugos pareigūnais, bendradarbiaujama su Eurojusto ir Europolo atstovais. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Surinkus pakankami duomenų 2022 metų kovo mėnesį Lietuvoje ir Latvijoje tuo pat metu į trijų „skambučių centrų” patalpas įsiveržė Lietuvos policijos antiteroritinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Latvijos „Omega“ padalinio pareigūnai. Operacijos metu sulaikyti 28 įtariamieji, iš jų devyniems teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, kitiems įtariamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Tarp sulaikytųjų buvo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Indijos piliečiai. Rygoje sulaikyta 80 asmenų, susijusių su „skambučių centrų“ veikla ir įtariamų didelės vertės svetimo turto įgijimu, veikiant organizuotoje grupėje.
Atlikus apie 100 kratų, buvo paimti tyrimui itin reikšmingi objektai – kompiuteriai, mobilaus ryšio telefonai, vaizdo įrašymo įranga, serveriai, buhalteriniai dokumentai, darbo sutartys, grynieji pinigai, kriptovaliuta.
Iš viso sulaikymo operacijoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 150 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Europolo pareigūnų.
Įtariamiesiems už vykdytą didelio mąsto sukčiavimą organizuotoje grupėje gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė ir turto konfiskavimas.
Šio tyrimo dėka pavyko apsaugoti tūkstančius Europos gyventojų nuo „sėkmingų“ investicijų iliuzijos, tačiau iki šiol vis dar yra daugybė žmonių, tikinčių, kad gali pasakiškai praturtėti per labai trumpą laiką. Dėl to jie tampa lengvu sukčių taikiniu.