Pasak pareigūnų, viena iš pagrindinių neteisėto turtėjimo sričių yra naudotų automobilių gabenimas į Lietuvą iš ES. Manoma, kad naudotų automobilių gabenimo sektoriuje per 1 metus mūsų šalyje generuojama apie 140 milijonų eurų „šešėlinių pinigų“. Todėl buvo atlikta įmonių, teikiančių transporto paslaugas Panevėžio apskrityje 2018-2019 m. veiklos analizė. Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (ENTV) pareigūnų dėmesį patraukė Panevėžyje registruota ir daugiau kaip 10 metų veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla – krovininis kelių transportas.
Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nors oficialiais duomenimis šios įmonės metinės pajamos svyruoja nuo 1 mln. iki 3 mln. eurų, deklaruojamas grynasis pelnas, lyginant su kitomis tą pačią ekonominę veiklą vykdančiomis įmonėmis, yra įtartinai mažas, darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei kitose tą pačią ekonominę veiklą vykdančiose bendrovėse. Todėl įtarta, kad įmonė galimai veda dvigubą buhalteriją, neapskaito dalies gautų pajamų ir dalį atlyginimo įmonės darbuotojams išmoka „vokeliuose“.
ENTV pareigūnai pradėjo narplioti dar netyrinėtą mokesčių slėpimo schemą, susijusią su krovinių pervežimu.
Nustatyta, kad tiriamoje įmonėje pervežimo iš užsienio paslauga kainuoja 400-500 eurų už vieną naudotą automobilį. Jei klientas užpildo visą autovežį (8 automobiliai), paslaugos kaina yra derinama, t. y. pilno autovežio kaina iš Prancūzijos gaunasi 3600-3800 eurų, iš Italijos – 3700-3800 eurų.
Atkreipus dėmesį į tai, kad Lietuvoje registruotoms įmonėms sąskaitos beveik visada buvo išrašomos 2000 eurų sumai, žinant realias kainas, paskaičiuota, kad nuo vieno pervežimo įmonė nuslėpdavo (neapskaitydavo) vidutiniškai 1600 eurų. Išanalizavus informaciją, nustatyta, kad autovežiai, dirbdami ES, bent vieną kartą per mėnesį grįžta į Lietuvą su naudotų automobilių kroviniu ir įmonė gauna 24 000 eurų buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų.
Tyrimą sunkino tai, kad dauguma asmenų (vadybininkai, atsakingi už naudotų automobilių pardavimus, fiktyvi įmonės direktorė, faktinis įmonės vadovas, buhalterė, transporto vadybininkai) tarpusavyje susiję vienokiais ar kitokiais giminystės ryšiais, kartu gyvena ir daugumą klausimų, susijusių su įmonės veikla bei mokesčių slėpimu, aptardavo gyvai, o ne per ryšio priemones. Be to, į nusikalstamą veiklą buvo įtraukti asmenys, nė nenumanantys apie tai, kad prisideda prie nusikaltimų darymo.
Pareigūnai nustatė, kad įmonės, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, dalis darbuotojų neoficialiai dirba dar ir kitoje Panevėžyje registruotoje bendrovėje, kurios pagrindinė veikla – krovininis kelių transportas. Narpliojant nusikalstamos veikos mechanizmą, paaiškėjo, kad konspiracijos tikslais abiejų įmonių buveinės adresai nurodyti skirtingose vietose, tačiau realiai abi įmonės įsikūrusios tame pačiame biure ir įmonių veikla persipynusi: viena kitai teikia automobilių pervežimo paslaugas, perparduoda viena kitos automobilius, bendradarbiauja su tais pačiais automobilių perpardavinėtojais, o vadybininkai, atsakingi už logistiką, koordinuoja abiejų įmonių vairuotojus-ekspeditorius. Abiejų įmonių darbuotojai dirba vienoje patalpoje, daugumą klausimų, susijusių su įmonių veikla ir mokesčių slėpimu, aptaria darbo vietoje.
Gautų duomenų visuma nekėlė abejonių, kad ir kita įmonė, teikdama automobilių pervežimo paslaugas, dalies pajamų neapskaito ir taip išvengia mokesčių. Atskleista, kad vadybininkai surenka pilną autovežį, susisiekia su vairuotojais, dirbančiais Vokietijoje arba Prancūzijoje ir perduoda jiems informaciją, kokį automobilį ir iš kur paimti bei nurodo tarptautiniuose krovinių gabenimo važtaraščiuose (CMR) įrašyti įmones (dažniausiai išgalvotas), kurioms gabenami automobiliai.
Automobilius atgabenus į Lietuvą ir juos pardavus, dalis tarptautinių krovinių važtaraščių buvo perrašomi ir juose atsispindėdavo tik dalis atgabentų automobilių, o kelionių lapuose būdavo nurodoma, kad autovežiai iš Vokietijos ar Prancūzijos grįžo tik dalinai pakrauti arba visai tušti. Vadybininkai, gautus pinigus už „juodai“ atgabentus automobilius, perduodavo įmonės faktiniam direktoriui, kurio oficialios pareigos – vadybininkas-vairuotojas.
„Popierinė“ įmonės direktorė buvo faktinio vadovo sugyventinė, kuri su pervežimo verslu nieko bendro neturėjo.
Sekant asmenis ir transporto priemones paaiškėjo, kad bendrovėje vadybininkais buvo fiktyviai įsidarbinę du asmenys, kurie prisidengdami įmone suko savo versliuką. Patys, kaip fiziniai asmenys, Vokietijoje pirko naudotus automobilius ir, pasinaudodami įmonės transportu, juos parsigabendavo į Lietuvą. Čia automobilius parduodavo Lietuvos ir trečiųjų šalių gyventojams. Jie naudojo gerai žinomą pardavimo schemą, kai sandorio metu tarpininkas tiesiog išnyksta, nes beveik visi automobiliai buvo parduodami pildant vokiškas pirkimo-pardavimo sutartis, jose nurodant, kad pirkėjai automobilius įgijo tiesiogiai iš Vokietijos.
Tyrimo metu nustatyta, kad tokiu būdu minėti asmenys Vokietijoje įgijo net 136 automobilius, kuriuos pardavę Lietuvoje gavo 431 651 Eur neteisėtų pajamų. Minėtų automobilių pervežimai ir pardavimai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą. Už atgabentus automobilius ir naudojamą įmonės transportą vadybininkai tiesiogiai „juodais pinigais“ sumokėdavo faktiniam direktoriui. Be to, buvo nustatyta ir tokių atvejų, kad pirkėjui norint įsigyti automobilį lizingu, minėti vadybininkai, su direktoriaus leidimu, suklastodavo pirkimo-pardavimo dokumentus, taip „pakabindavo“ parduodamus automobilius „ant įmonės“. Taip buvo išsiaiškintos papildomos dvi šešėlinės prekybos automobiliais schemos.
Ikiteisminio tyrimo metu, nustačius vietas, kuriose gali būti laikomi tyrimui reikšmingi duomenys, pasitelkus gausias Panevėžio m. ir r. policijos komisariato bei specializuotų padalinių pajėgas, buvo atlikta 20 kratų Panevėžio mieste ir rajone.
Kratų metu rasti tyrimui itin reikšmingi duomenys, taip pat rasta „juodoji buhalterija“, taurieji metalai ir grynieji pinigai – virš 170 000 tūkstančių eurų, kurių dalis paimta iš banke nuomojamos seifo dėžutės, o kita dalis rastų ir paimtų pinigų buvo sudėti į stiklainį ir užkasti vieno įtariamųjų uošvės sode. Šiems pinigams, kurie galimai gauti, vedant dvigubą buhalteriją ir taip išvengiant turtinės prievolės – privalomų mokesčių sumokėjimo valstybei, pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Nuosekliai ir kruopščiai dirbant, atskleista nuslėptų pajamų suma siekia beveik 630 000 eurų, Valstybei nesumokėtų privalomų mokesčių suma viršija 141 000 eurų (atlyginta jau beveik 100 000). Baigtuose dviejuose tyrimuose asmenims skirtų baudų suma siekia 17 000 eurų. Dar viena byla šiuo metu baigiama ir artimiausiu metu bus perduota teismui.
Tyrimą kontroliavo ir organizavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.
Šis tyrimas – puikus kruopštaus ir atkaklaus komandinio darbo bei skirtingų institucijų bendradarbiavimo pavyzdys. ENTV pareigūnų darbams atlikti reikėjo daug analitinio mąstymo, sumanumo ir profesionalumo.
Baigus publikuoti pasakojimų ciklą, Delfi skaitytojai galės balsuoti ir išrinkti labiausiai jiems patikusį tyrimą.