Buvęs kandidatas į prezidentus teismuose pasiekė, kad inspekcija dar kartą patikrintų turimus duomenimis.
Kolekcininkas teismuose įrodinėjo, kad suma buvo skaičiuojama neteisingai – vertybės buvusios parduotos jam nė nežinant, o mokesčių inspekcijos pagrindas jį apmokestinti – buvusio verslo partnerio šmeižtas.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui E. J. Petraičio pateiktais duomenimis, net jei jam butų už ką sumokėti mokesčius, suma turėjo būti paskirstyta jam ir žmonai per pusę, be to, kaip teigiama skunde, dar nemaža suma turi būti „nurašyta“, nes J. E. Petraitis samdėsi brangų advokatą. Verslininkas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos viršijo 20 tūkstančių Lt. J. E. Petraitis teismui pateikė advokatų profesinės sąjungos bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ jam išrašyta PVM sąskaitą-faktūrą.
„Dėl patirtų išlaidų advokatui teismas iš dalies tenkino, bet pripažino tik tas išlaidas, kurias patyriau bylos nagrinėjimo metu. Man grąžinta tik apie vieną tūkstantį litų, – DELFI sakė J. E. Petraitis. – Dėl mokesčių skaičiavimo bylą aš laimėjau. Ji paremta dano skundais, o šitas žmogus yra iššvaistęs mūsų šeimos turtą“.
Administracinėje byloje minima skola susidarė dar nuo 2003 metų, kai Kultūros departamentą J. E. Petraitis informavo norintis vežti į aukcioną Danijoje meno vertybes. Mokesčių inspekcijos duomenimis, leidimą gavęs kolekcininkas neteikė duomenų apie gautas pajamas. Pats E. J. Petraitis teigia, kad jokių pajamų jis nė negavo.
Skunde pateiktais duomenimis, verslininko vardu meno vertybių išgabenimas iš Lietuvos, savaime neįrodo, kolekcininkas jomis prekiavo, ar kad prekiavo būtent jo pateiktuose dokumentuose minėtame aukcione. Anot J. E. Petraičio, tai vėl gi jo buvusio verslo partnerio nusikalstama veikla – anot kolekcininko, neturėdamas leidimo danas buvo atidaręs sąskaitą E. J. Petraičio vardu, kuria pats ir disponavo.
Skunde teigiama, kad Mokestinių ginčų komisija savo sprendime patvirtino, kad tokiu atveju, jei pareiškėjas pateiktų įrodymus dėl nuolatinės veiklavietės Danijoje, jis turėtų būti apmokestinamas būtent Danijos Karalystėje. „Be to, anot teisęs mokslus baigusio kolekcininko: visos mokestinės teisinės pasekmės turi būti dalinamos tarp tos veiklos partnerių, t. y. pusė tekti A. B.
Dar vienas argumentas, anot J. E. Petraičio, net jei ir būtų jam pagrindas skaičiuoti mokesčius, jis yra vedęs, o „mokestinio patikrinimo metu pripažintos individualios veiklos pajamos nebuvo padalintos pusiau su sutuoktine, kaip to reikalauja Civilinio kodekso nuostatos. Individuali veikla, pasireiškianti sutuoktinių bendro turto pirkimu-pardavimu, GPM įstatymo prasme laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu“.
Mokesčių inspekcija pateikė dokumentus, kad kliento (E .J. Petraičio) sąskaitos ataskaitų, pranešimų apie aukcione prekių pardavimo rezultatus, eksporto deklaracijų ir kt. matyti, kad verslininkas visuose dokumentuose nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, o tai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjo pagrindinė buveinė ir veiklos vieta yra Lietuva. Visgi iš E. J. Petraičio skundų sulaukęs Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi dar kartą patikrinti turimus duomenimis ar skaičiavimai teisingi.
Anot J. E. Petraičio, didžiulė suma susidarė todėl, kad danas skundą parašė 2006 ar 2007 metais.
„Kai mano gimė sūnus, parašiau buvusiam verslo partneriui įgaliojimą, kad jis Rusijoje nupirktų nekilnojamą turtą. Aš ten pirkau namą, bet negalėjau važiuoti. Remiantis tuo įgaliojimu, danas pasisavino pinigus. Tas žmogus viską iš anksto suplanavo. Aš nieko nežinojau“, – pasakojo E. J. Petraitis.
Kembridžo universiteto Teisės fakultete teisės studijas baigęs verslininkas sakė, kad jam būtų kur pas paprasčiau sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą sumą, nei gaišti laiką ir leisti nemažus pinigus bylinėjimuisi, tačiau bylinėjimosi esmė – ne pinigai.
Anot E. J. Petraičio, dar nė nesibaigus administracinės bylos nagrinėjimui, jis lankėsi Mokesčių inspekcijoje. Dabar jam lieka laukti kas bus atsakyta po pakartotinio patikrinimo.
„Esu ne pirma dano auka. Jis yra net yra pasikeitęs vardą. Jis melavo, kad aš verslo partnerius apipyliau rūgštimi, melavo visokius kitus dalykus. Šitas visas reikalas turi baigtis,“ – sakė verslininkas.