Kaip BNS pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, pranešimas apie gaisrą Šyšgirių kaimo durpyne gautas 13.13 val.
Į įvykio vietą išvyko vienuolika ugniagesių autocisternų. Be to, ten atvyko daug kitokios ugniagesių specialiosios technikos (siurblinių ir kt.).
Gesinimas labai sudėtingas, nes pučia stiprus vėjas (dūmus neša Šilutės link), o artimiausias vandens telkinys už 1 kilometro. Dega apie 12 hektarų durpyno. Pasak ugniagesių, darbo čia gali būti savaitei.
Vienas iš kariuomenės sraigtasparnių „Dauphin“ jau žvalgo gaisro teritoriją.
Šilutės ugniagesių pamainos vadas, vertindamas paskutinius duomenis, sako, kad situaciją planuoja suvaldyti per tris paras.
Gesinti dideliam gaisrui Šilutės rajone ieškoma galimybių pakelti ir vieną iš kariuomenės Mi-8 sraigtasparnių, susitarta, kad esant reikalui į pagalbą ateis latviai, BNS sakė krašto apsaugos ministro atstovė.
„Bandome pakelti ir nežinia kaip, bet gal pakelsime vieną iš Mi-8, o jeigu bus poreikis ir paprašysime, į pagalbą atskubės latviai“, – BNS sakė krašto apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Vita Ramanauskaitė.
Pasak jos, tokią galimybę ministras Raimundas Karoblis penktadienį aptarė su Latvijos atstovais.
„Jeigu bus poreikis, ministras susitarė, kad latviai padės“, – sakė ji.
Ugniagesiai stengiasi gelbėti durpyno techniką. Apie 15 val. jau buvo sudegę du durpyno traktoriai.
Anksčiau L. Valauskienė DELFI sakė, kad ketinama kreiptis pagalbos į kariuomenę, bus prašoma skirti sraigtasparnį durpyno gesinimui. Tačiau paaiškėjo, kad budintys kariuomenės sraigtasparniai nepritaikyti gesinimui.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Vytenis Miliušas sakė, jog kariuomenė galėtų skirti sraigtasparnį žvalgybai, tačiau gesinimo darbų šiuo metu budintys „Dauphin“ sraigtasparniai neatlieka.
„Buvo kreiptasi dėl galimybių, kokios būtų, jeigu reikėtų. Dabar budintys sraigtasparniai, „Delfinai“, nevykdo gesinimo funkcijos pačios, tik žvalgybos funkciją“, – sakė jis.
V. Miliušas BNS apie 16.30 val. informavo, jog artimiausiu metu kariuomenės sraigtasparnis „Dauphin“ kils atlikti gaisravietėje žvalgybos darbų.
„Buvo kreiptasi PAGD dėl skyrimo ir vienas „Delfinas“ skris žvalgyti gaisravietę“, – sakė jis.
Lietuvos kariuomenės atstovai sako, jog institucijos gali suteikti ugniagesiams sraigtasparnį žvalgybos darbams, tačiau gesinimo darbų šiuo metu budintys sraigtasparniai – neatlieka.
Nors Lietuvos kariuomenė turi tris sraigtasparnius Mi-8, galinčius vykdyti gaisrų gesinimą, šiuo metu nė vienas iš jų negali vykti gesinti durpyno.
„Lietuvos kariuomenė naudoja tris sraigtasparnius Mi-8, tik šiuo metu vienam sraigtasparniui po 100 valandų darbo ore atliekama privaloma techninė apžiūra, o du iš trijų sraigtasparnių negali skristi dėl atliekamo remonto“, – BNS sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas V. Miliušas.
Mi-8 yra aprūpinti „Bambi Bucket“ tipo vandens paėmimo įranga, kuria vienu kartu galima pasemti daugiau nei 2,5 tūkst. litrų vandens.
Pernai Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai padėjo gesinant miškų gaisrus Latvijoje ir Švedijoje. 2016 metais Mi-8 padėjo gesinti didelius gaisrus Radviliškio rajone ir Šiauliuose, 2014 metais gesino miško gaisrą Kuršių nerijoje.
Kaip DELFI sakė L. Valauskienė, penktadienio popietę pradėta telkti ugniagesių technika iš visos Lietuvos. Stiprus vėjas nenurimsta, pasak meteorologų, jis tikriausiai nesusilpnės ir rytoj.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako, kad miesto dūmai dar nepasiekė, šiek tiek jaučiamas degėsių kvapas.
„Šiuo metu žmonėms pranešta, kad yra kilęs gaisras, jiems rekomenduojama vengti būti lauke“, – BNS penktadienį sakė meras.
Įvykio vietoje esanti DELFI žurnalistė Rita Gečiūnaitė pranešė, kad aplinkiniams gyventojams rekomenduojama neišeiti iš namų arba, esant galimybei, išvykti.
Kaip BNS sakė Kintų seniūnas Antanas Kližentis, durpynas tiesioginio pavojaus gyventojams nekelia, nes yra nuošalioje vietoje atokiai nuo gyvenviečių.
Tačiau jeigu kita kryptimi pasisuktų vėjas, tiršti dūmai pasiektų arčiausiai durpyno esančius kaimus ir Šilutę.
„Šilutę dabar aplenkia šonu. Šoniniai kaimai kažkiek gali gauti, o jeigu pasisuktų vakaris vėjas, Šilutės miestas būtų uždūmintas“, – sakė jis.
Pasak seniūno, gaisras šiame durpyne yra kilęs prieš daugiau kaip dešimtmetį. Tuomet ilgai trukusio gaisro metu vėjas keitė kryptį, todėl gyventojai būdavo įspėjami užsisandarinti namus.
„Šleifas buvo labai sunkus, kvėpuoti, kai jis eina, praktiškai neįmanoma“, – sakė A. Kližentis.
Papildyta 18.50 val. Situacija dėl gaisro Traksėdžių durpyne yra valdoma, teigia Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
„Situacija pilnai valdoma. Šešių–aštuonių valandų bėgyje tikimasi gaisrą suvaldyti“, – BNS sakė meras.
Jis sakė, kad 2 kilometrai nuo gaisro židinio esančios sodybos gyventojams pasiūlyta evakuotis, o Šilutėje ir priemiesčiuose respiratorius gali pasiimti kiekvienas norintis, taip pat rekomenduojama nevaikščioti lauke, užsidaryti namų langus ir duris.
„Yra Traksėdžiuose valdymo centras, jeigu reikia respiratoriaus, jie yra privežami“, – teigė V. Laurinaitis.
Naujausiais duomenimis, toliau telkiamos ugniagesių pajėgos.
DELFI žiniomis, prieš 19 val. į durpyną atskrido Latvijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su gesinimo įranga.
Papildyta 22.50 val. Atsižvelgiant į PAGD budėtojo prašymą ir skubos tvarka atlikus visas orlaivio paruošimo darbui technines procedūras iš II-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Kaune į gaisro vietą Šilutės rajone, apie 22 val. atskrido ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su gaisrų gesinimo įranga.
Aukštumalos pelkė
Durpynas – unikalios Aukštumalos pelkės dalis
Degantis durpynas yra eksploatuojamoji Aukštumalos pelkės dalis. Pasak Nemuno deltos regioninio parko vadovo Žilvino Čėsnos, jeigu ugnis pasiektų aukštapelkę, nuostolius patirtų tiek augmenija, tiek gyvūnija.
„Tai viena didžiausių aukštapelkių Lietuvoje, garsi visame pasaulyje kaip pelkėtyros mokslo atsiradimo vieta. Pelkė išskirtinė savo rūšimis: čia yra į Raudonąją knygą įrašyta tyrulinė erika, patys kiminai (reti augalai) yra labai svarbus dalykas“, – BNS sakė Ž. Čėsna.
Anot jo, kol kas grėsmės aukštapelkei nėra, nes gaisras yra rytiniame pakraštyje ir kol kas pučia priešingos krypties vėjas.
„Tikimės, kad ugnis nepasieks mūsų draustinio. Tikimės, kad nebus 2011 metų scenarijaus. Gaila, kad apskritai kilo gaisras, tikimės, kad žala nebus didelė“, – teigė parko vadovas.
Pasak Ž. Čėsnos, aukštapelkė kartu su eksploatuojama dalimi užima maždaug 2 tūkst. hektarų plotą. Aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.
Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, šešios varliagyvių, penkios roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat 17 rūšių įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių - 26 rūšys. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos keturios rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.
Aukštumalos pelkė yra retai lankoma žmonių, todėl kai kuriems gyvūnams ji yra svarbi kaip poilsio bei maitinimosi vieta.
Per 2011 metais Traksėdžių durpyne kilusį gaisrą buvo sunaikinta Aukštumalos pelkės ekosistema. Buvo nuniokotas kelių šimtų hektarų plotas.
Turite nuotraukų ar vaizdo įrašų iš įvykio vietos? Kviečiame pasidalinti su mumis pilietis@delfi.lt