E. Zarauskas ir T. Petkus kaltinti tuo, kad 2012 metais atlikdami laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje mediniu pagaliu sumušė Rumunijos pilietį. Patirti rumuno sumušimai komplikavosi trauminiu šoku, nuo ko šis mirė.
Teismas informuoja, kad Rumunijos pilietis nuteistųjų valgykloje paėmė ir suvalgė sriubą nuo kitos kriminalinės subkultūros nuteistųjų kastos stalo, o suvalgęs padėjo tuščią lėkštę atgal, dėl ko kilo nuteistųjų nepasitenkinimas. Grįžus iš valgyklos, kažkas iš aukštesnės kastos nuteistųjų nurodė nubausti rumuną. Pagal nerašytas nuteistųjų taisykles, jis turėjo būti nuplaktas, t.y. turėjo būti mušamas per užpakalį. Pagal tas pačias taisykles, „nuplakimą“ turėjo įvykdyti tas nuteistasis, kuris prižiūri nusižengusįjį.
Pagal liudytojų parodymus, rumuną prižiūrėjo E. Zarauskas, kuris kaltu prisipažino iš dalies. Jis teigė, kad mušė tik dėl to, kad jam buvo pasakyta „jei nedarysi, nukentėsi pats“, asmeninės priežasties mušti neturėjo, kadangi pats priklauso „nuskriaustųjų“ kastai.
Kaltinamasis T. Petkus kaltu neprisipažino. Teigė, kad aukštesnės kastos atstovui liepus mušti nukentėjusįjį – jis atsisakė ir išėjo iš kameros. Tačiau teismas konstatavo, kad T. Petkaus parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nėra nuoseklūs, nesutampa ir su kaltinamojo E. Zarausko parodymais, kurie taip pat laikytini nenuosekliais. Kaltinamųjų parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.
Priimdamas nuosprendį teismas atsižvelgė į liudytojų parodymus, kurie duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, neprieštaravo tarpusavyje, buvo nuoseklūs ir kuriuos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.
Nustatyta, kad E. Zarauskas mušė mediniu pagaliu tarp lovos grotų įlindusį nukentėjusįjį, o šiam pabandžius išlysti, T. Petkus įgrūdo jį atgal ir laikė, kad šis negalėtų pabėgti ar kitaip pasipriešinti. Nors T. Petkus tiesiogiai neatliko nužudymo veiksmų, tačiau atliko kitus veiksmus, padėjusius E. Zarauskui lengviau realizuoti nusikalstamą veiką, kurios padariniai buvo Rumunijos piliečio mirtis.
Atsižvelgdamas į visa tai, į liudytojų, ekspertų, specialistų parodymus bei pateiktas išvadas, teismas kaltinamuosius pripažino kaltais ir skyrė laisvės atėmimo bausmes - E. Zarauskui 12 metų, T. Petkui – 10 metų (subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo). Nuosprendžiu abu kaltinamieji pripažinti pavojingais recidyvistais.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.