Medikai į šeimos, kurioje augo trys vaikai, namus iškviesti trečiadienio vakarą.
„Greitoji medicinos pagalba buvo kviesta dėl klinikinės mirties, dėl sustojusio kvėpavimo. Gydytojai kolegos atgaivino. Atvežė pas mus labai labai sunkios būklės. Tai labai sunki galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu, akių dugne tipiški pakitimai. Be to, matyti išorinės sumušimo žymės. Yra ir kitų pakitimų, kuriuos identifikuos ir nustatys teismo medikai“, - teigė Kauno klinikų Vaikų ligų skyriaus vadovas prof. Rimantas Kėvalas.
Mergaitei atlikta labai sudėtinga smegenų operacija. Deja, jos būklė vis dar kritinė.
„Prognozės nieko gero nežada“, - apgailestauja R. Kėvalas.
Nors mergaitės tėvas teigia bandęs mergaitę gaivinti, medikai sako, kad netyčinis SKS nustatomas itin retais atvejais.
„SKS yra tyčinė trauma, kai vaikas yra purtomas, išsilieja kraujas į galvos smegenis, išsilieja kraujas į akių dugną. Kartais pastebimi ir ilgųjų kaulų lūžiai“, - sako R. Kėvalas.
Medikai teigia, kad dažniausiai SKS nustatomas kūdikiams iki 100 dienų amžiaus. Tokio amžiaus mažylius neretai kamuoja pilvuko diegliai, o tėvai kartais praranda kantrybę.
„Tai išprovokuoja kai kurių tėvų agresiją. Paimama už krūtinės ląstos ar žąstų, stipriai supurtoma ir galvos smegenys inertiškai trenkiasi į kaukolę, trūksta kraujagyslės, išsilieja kraujas. Dėl tokio purtymo akių dugne taip pat išsilieja kraujosrūvos“, - sako R. Kėvalas.
Kūdikių kraujagyslės yra labai trapios, todėl užtenka ir palyginti nedidelės jėgos, kad supurtymas baigtųsi itin liūdnai.
Lietuvoje kasmet gimsta 35 tūkst, mažylių, o SKS kasmet nustatomas nuo 5 iki 10 atvejų. Pasekmės – labai liūdnos. Kas penktas SKS patyręs vaikelis miršta. Didžioji dauguma SKS pasekmes jaučia visą gyvenimą.
„80 proc. turi įvairias negalias – nuo aklumo, epilepsijos, psichomotorinės raidos atsilikimo, mokymosi problemų ir kitų įvairaus pobūdžio neurologinių problemų. Labai retai būna, kad pasekmių nelieka. Tai labai sunki galvos smegenų trauma“, - sako R. Kėvalas.