Nors jam atliktų ekspertizių išvados prieštarauja viena kitai, vakar Biržų šauliu praminto D. Miliuko baudžiamąją bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas nepatenkino kaltinamojo ir jo advokato prašymo skirti jam dar ir trečią psichiatrijos ekspertizę.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teismo prašo D. Miliukui skirti 18 metų kalėti, bausmę atliekant pataisos namuose, bei patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, kurie viršija 200 tūkst. eurų.
„Jeigu mano sūnų būtų galima prikelti, viską galėtume baigti. Mane gali suprasti tik tas, kas patyrė tokį skausmą“, – nesulaikydama ašarų kalbėjo nužudytojo motina Jolanta.
Nužudyto jaunuolio brolis ir sesuo taip pat tebejaučia patirto didžiulio streso pasekmes, nors visa šeima lankėsi pas psichologus, dalyvavo reabilitacinėje programoje. Gyvas likęs vaikinas sakė iki šiol negalintis atsigauti po tragedijos ir susitaikyti su geriausio draugo netektimi.
Panevėžio apygardos teismas pirmadienį apklausė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) Vilniaus skyriaus gydytoją psichiatrę ir psichologę, dalyvavusias D. Miliuko pakartotinėje psichiatrijos ekspertizėje.
Jos patvirtino, kad teisiamasis nusikalsdamas nesirgo jokia psichikos liga ir suprato savo veiksmus. Pasak specialisčių, nėra pagrindo manyti, kad D. Miliukas į vaikus šaudė apimtas kliedesių. Kitaip sakant, tai, kad jam atrodė, jog yra sekamas, į jį gali būti pasikėsinta, nebuvo nerealios idėjos, kas būdinga kliedesių būsenai.
Tokios kaltinamojo mintys susijusios su ankstesne jo gyvenimiška patirtimi. Kaip žinia, D. Miliukas turėjo sąsajų su nusikalstamu pasauliu, buvo sumuštas. Jis nuolat nešiojosi ginklą.
Tragedijos dieną iš Vilniaus, kur gyveno su žmona ir mažamečiu vaiku, atvykęs vyras vartojo alkoholį, o apsvaigęs nutaikė ginklą į atsitiktinius praeivius – 17-metį ir jo draugą.
Psichiatrė pabrėžė vieną detalę – D. Miliukas jį namo automobiliu vežančiam patėviui liepė sustabdyti mašiną, kurioje buvo ir jo žmona, išlipo ir pradėjo šaudyti į vaikinus. Jos nuomone, tai rodo kaltinamojo asmenybės asocialumą, t. y. kad jam nesvetimi nusikalstamo pasaulio atstovų elgsenos modeliai.
Pakartotinės ekspertizės D. Miliukui šių metų pavasarį paprašė prokuroras. Tada teismas sutiko su jo argumentais, kad yra prieštaravimų tarp praėjusių metų spalį VTPT Utenos skyriaus ekspertų pateiktų išvadų. Tuomet specialistai konstatavo, kad šaudydamas į paauglius D. Miliukas turėjo psichinės sveikatos problemų, tačiau atliekant ekspertizę jis jau buvo sveikas.
Tada psichiatrinės psichologinės ekspertizės pageidavo kaltinamojo advokatas.
Ekspertų tąkart prašyta atsakyti, ar D. Miliukas nusikalsdamas, tai yra 2013-ųjų rugpjūtį, sirgo psichikos liga, ar turėjo kitokį psichikos sutrikimą, ar suprato savo veiksmų esmę ir ar šiuo metu serga psichikos liga.
Per ikiteisminį tyrimą kaltinamojo psichikos būklę vertinusiems specialistams nekilo abejonių dėl jo pakaltinamumo. Vis dėlto teismas patenkino D. Miliuko advokato prašymą.
Tačiau Utenos ekspertų išvadose teismas susipainiojo. Jam buvo neaišku, ar D. Miliukas gali būti teisiamas, jeigu šaudydamas į vaikus turėjo psichikos sutrikimą.
Todėl vilniečių teismo psichiatrų ir buvo paprašyta įvertinti, ar darydamas nusikaltimą jis iš tiesų turėjo rimtų psichikos sveikatos problemų. Už nusikaltimą, padarytą sergant psichine liga, nėra baudžiama. Šie ir raštu, ir žodžiu patvirtino, kad kaltinamasis nusikalsdamas suvokė savo veiksmus ir už juos gali atsakyti.
Lengvinamųjų aplinkybių nemato
D. Miliukas kaltinamas 2013-ųjų rugpjūčio 24-osios vėlyvą vakarą Biržų gatvėje iš kovinio 9 mm kalibro pistoleto „Makarov“ girtas paleidęs šūvius į du vaikinus. Sunkiai sužalotas septyniolikmetis, nubėgęs apie 30 metrų, mirė po daugiabučio namo balkonu.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vaikiną kliudė dvi kulkos, viena iš jų buvo mirtina. Ji pažeidė aortą, todėl prasidėjo vidinis kraujavimas. Manoma, kad sužalotas vaikinas galėjo būti gyvas nuo kelių iki keliolikos minučių.
Penkiolikmečiam jo draugui pavyko pabėgti nuo užpuoliko kulkų. Išsigelbėjęs berniukas tėvams papasakojo, kad grįždami namo su draugu, išvydę iš privažiavusio automobilio BMW 530 išlipusio D. Miliuko į juos nukreiptą ginklą, manė, jog vyras nori tik pagąsdinti žaisliniu pistoletu.
Paaiškėjus, kad ginkluotas vyras nejuokauja, jie ėmė bėgti. Į lekiančius slėptis nepilnamečius D. Miliukas iššaudė visą pistoleto apkabą. Pasak prokuroro, šaulys nepaleido jokių įspėjamųjų šūvių, o tiesiog nukreipė pistoletą į paauglius.
Penkiolikametis didelių sužalojimų išvengė tik dėl laimingo atsitiktinumo. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad D. Miliukas kėsinosi nužudyti abu jaunuolius, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – šaudant į bėgančius jaunuolius pistolete baigėsi šoviniai.
Kaltinamasis atsiprašė
Kaltinamasis pripažino, kad šaudė į vaikus, tačiau neigia norėjęs juos nužudyti. D. Miliukas siekė teismą įtikinti, kad nusikalsdamas nesuprato, ką darąs.
Jis esą norėjo vaikinus tik pagąsdinti, šaudė į asfaltą. Kaltinamasis teigė, kad ir dabar nesijaučia sveikas, skundėsi nemiga.
Pasak vyro, Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam duoda tik vieną migdomųjų vaistų tabletę ir jos nepakanka.
D. Miliukas aiškino, kad vilniečiai teismo psichiatrai jį tyrė tik tris valandas, o uteniškiai – kelias dienas. Jis klausė, ar per tris valandas galima objektyviai įvertinti psichikos būklę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės atsakė teigiamai.
„Remdamiesi tarptautine lygų klasifikacija mes kliedesių simptomų nenustatėme“, – paaiškino jos.
Gavęs paskutinį žodį D. Miliukas atsiprašė nukentėjusiųjų ir patikino nieko žudyti nenorėjęs.