Apie tai, kaip be jokios priežasties buvo nužudytas 39 metų Vilniaus rajono Šumsko miestelio gyventojas Leonardas Monkevičius, itin sunkiu nusikaltimu kaltinami asmenys pirmadienį pasakojo Vilniaus apygardos teisme. Be jokių emocijų, lyg nieko nebūtų nutikę.
Dėl tyčinio nužudymo prokurorai kaltinimus pateikė V. Kondratovičiui, 19 metų Andžejui Balcevičiui ir 27 metų Andžejui Cikanavičiui. Pastarieji du pripažįsta, kad nužudė L. Monkevičių, tuo metu šešis kartus teistas V. Kondratovičius kratosi kaltės – esą kartu su kaltinamaisiais žudikais buvo kartu, tačiau nežudė.
„Kai nužudė, manęs šalia nebuvo“, – sakė jis, pažymėjęs, kad tuo metu, kai L. Monkevičiui buvo suduoti mirtini smūgiai, jis esą buvęs už keliolikos metrų.
„Aš prisipažįstu tik dėl to, kad replėmis jam pirštą sulaužiau“, – teigė V. Kondratovičius, kaip ir jo bendrai, taip ir nesugebėjęs paaiškinti, dėl kokios priežasties buvo nužudytas žmogus.
V. Kondratovičius taip pat kaltinamas žmogaus veiksmų laisvės suvaržymu – šis gana retai teisėsaugos praktikoje naudojamas Baudžiamojo kodekso straipsnis yra pritaikytas dėl to, kad du nepilnamečius jis, įtariama, privertė padėti iš vandens telkinio ištraukti lavoną, po to jį nunešti į mišką ir užkasti.
Šiurpą keliantis nusikaltimas Vilniaus rajone, Kalvelių kaime buvo įvykdytas praėjusių metų lapkričio 20 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apie 21 val. kompanija vyrų atėjo į čia gyvenusio vienišiaus L. Monkevičiaus namus. Neprašyti ir nekviesti – išdaužė lauko durų langą ir atsikabinę kabliuką atsidarė duris.
Čia gyvenęs L. Monkevičius nė nespėjo sureaguoti į netikėtą vyrų vizitą – įsiveržę neprašyti svečiai ėmė jį mušti, nes esą šis pamelavo, jog namuose neturi alkoholio, nors buvo rastas butelis vyno ir alaus.
Mušė rankomis, kojomis ir žarstekliu – mušė, kur tik galėjo. Vėliau ekspertai nustatė, kad vyrui buvo suduoti ne mažiau kaip 25 smūgiai rankomis ir kojomis. Dar ne mažiau suduoti 3 smūgiai į galvą. Tokie stiprūs, kad lūžo net kaukolė.
O kai namo šeimininkas jau ėmė merdėti, įsiveržėliai nutarė jį atgaivinti – ant jo užpylė kibirą šalto vandens, ką tik pasemto iš šulinio.
Kai L. Monkevičius atsigavo, iš karto buvo nuvestas į tame pačiame kaime gyvenančio V. Kontrovičiaus garažą – čia vyras buvo prievarta laikomas, daužomas, kol V. Kondratovičius nutarė jam replėmis nukirsti dešinės rankos pirštą.
Bet ir tuo egzekucija nesibaigė – tada L. Monkevičius buvo ištemptas į lauką ir toliau daužomas prie čia pat esančio vandens telkinio. Nors vyras nesipriešino, A. Balcevičius nutarė savo jėgą pademonstruoti L. Monkevičiui jau skaičiuojant paskutines gyvenimo minutes – ant žemės gulinčiam vyrui apie pusę minutės koja užspaudė kaklą. O paskui lyg niekur nieko visi nutarė savo auką įmesti į tvenkinį.
Čia L. Monkevičių ir paliko. Kaip šiandien sako, manė, kad jis išplauks. Juk tik norėjo, kad jis ir taip šaltą lapkričio vakarą atsigaivintų.
Bet neišplaukė – po dviejų ar trijų parų atėję prie tvenkinio vyrai pamatė plūduriuojantį lavoną. Bet nepuolė jo traukti – mąstė, kaip atsikratyti kūnu. Iš pradžių galvojo ant jo prikabinti svarmenį, tačiau paskui nutarė lavoną ištraukti ir užkasti miške. Kad neliktų įkalčių.
Taip ir padarė. O kai L. Monkevičiaus pasigedo artimieji, tylėjo it nieko nebūtų nežinoję. Bet neilgai – pareigūnai netrukus surado daug įkalčių ir išsiaiškino, kur yra užkastas nužudytojo kūnas.
„Kai mušu žmones, smūgių neskaičiuoju“
Šį nusikaltimą matė ir vienas kartu su jais buvęs nepilnametis, tačiau jo atžvilgiu byla nutraukta, nes tiesioginių veiksmų paauglys neatliko. Įtarimai nebuvo pateikti ir kitiems dviem nepilnamečiams, kuriuos vėliau V. Kondratovičius privertė padėti iš vandens ištraukti lavoną ir nunešti į mišką.
Kad dalyvavo nužudant Kalvelių kaimo gyventoją, pripažįsta tik A. Balcevičius ir A. Cikanavičius, tačiau jie piktinasi, kad ekspertai ant aukos kūno suskaičiavo per daug sužalojimų – esą vyro niekas taip baisiai nemušė. Tuo metu V. Kondratovičius kratosi žudiko etiketės – esą jis sudavė tik vieną smūgį. Na, ir dar replėmis pirštą nukirto. „Daugiau nieko“, – sakė V. Kondratovičius.
A. Balcevičius teisme pasakojo, kad tą lapkričio 20 d. su draugais Šumskų miestelyje išgėrė alaus. „Nebuvau girtas, vos du bokalus išgėriau“, – tikino kaltinamasis.
Bet būtų išgėręs daugiau, tačiau neturėjo ką. Todėl su kompanija patraukė link Kalvelių kaimo.
„Neturėjom ką veikti, todėl užėjom į vieną namą“, – A. Balcevičius sakė, kad čia gyvenančio L. Monkevičiaus nepažinojo, tačiau kai vos į kambarį įžengęs V. Kondratovičius nuo lovos stotis bandančiam šeimininkui kumščiu smogė į veidą, nutarė prie jo prisijungti.
Tiesiog. Dėl linksmumo. Būtent dėl to vėliau ant vyro galvos uždėjo dvi lėkštes ir per jas kumščiu trenkė taip, kad šios sudužo.
„Viskas vyko labai greitai, negaliu pasakyti, kiek buvo smūgių, – šypsodamasis teisme kalbėjo A. Balcevičius. – Aš kai mušu žmones, smūgių neskaičiuoju. Jeigu būčiau žinojęs, kad atsidursiu čia, teismo salėje, būčiau suskaičiavęs. Ką aš dabar galiu pasakyti? Trenkiau jam į veidą, krūtinę. Mušė ir A. Cikanavičius – delnu per veidą trenkė, na, žuvį darė, dar žarstekliu daužė. O kai sumušėme, V. Kondratovičius to vyro paprašė nueiti nupirkti degtinės – jis žinojo kaime „tašką“. Jis sutiko.“
Buvo gyvas – leido keistus garsus
Anot kaltinamojo, L. Monkevičius į „tašką“ ėjo kartu su visais – ir smurtą namuose matęs nepilnametis, kurį kaime visi „Malyj“ vadina: „Kai pamatė, kas vyksta, jis net drebėjo iš baimės“.
„Einant Lionia (L. Monkevičius – DELFI) ėmė bėgti link pasieniečių posto (Kalveliai yra prie Lietuvos ir Baltarusijos pasienio – DELFI), tačiau už kažko užkliuvo ir pargriuvo – tada „Malyj“ jam padėjo atsikelti ir atvedė iki mūsų, – savo „linksmą pasakojimą“ tęsė A. Balcevičius. – Nežinau, kodėl, bet mes tada jau nėjome į „tašką“ – nuėjome į V. Kondratovičiui priklausantį garažą. Čia jis mums atnešė pavalgyti, o paskui su A. Cikanavičiumi norėjome eiti pavaikščioti po kaimą. Bet V. Kondratovičius norėjo Lionią pagąsdinti ir paėmęs žnyplėmis jo pirštą suspaudė... Išgirdau keistą garsą ir labai išsigandau. Bet tada mes ėmėme jį mušti. Kodėl? Kad neparašytų policijai pareiškimo. Nes visi tokiose situacijose taip daro – kreipiasi į policiją.“
A. Balcevičius neslėpė, kad L. Monkevičius buvo kankinamas apie valandą – po to budeliai jį nutarė nuvesti prie vos už kelių metrų esančio vandens telkinio.
„Kai jis gulėjo ant žemės, aš jam kaklą koja gal pusę minutės prispaudęs laikiau, jis tikrai dar gyvas buvo, nes kai paleidau, leido kažkokius keistus garsus“, – kuo ramiausiai ir toliau šypsodamasis kalbėjo kaltinamasis.
„V. Kondratovičius sakė, kad imkite už rankų ir kojų ir įmeskite į vandenį – mes ir įmetėme, – sakė devyniolikmetis. – Norėjome, kad atsigaivintų.“
Bet neišplaukė, nes, kaip sakė A. Balcevičius, „vanduo per šiltas buvo“.
Iš vandens ištrauktą kūną nunešė į mišką
Savo auką numirti vandenyje palikę vyrai tą vakarą daugiau kartu nesilinksmino – kiekvienas pasuko savo keliais. O po kelių dienų A. Balcevičius su A. Cikanavičiumi susitiko pirtyje – tik tada nutarė nueiti prie tvenkinio ir pasižiūrėti, kaip dienos metu atrodo vaizdas prie telkinio, kur nužudė žmogų.
„Pasiėmėme meškerę ir nuėjome pasižiūrėti, ar atsigaivino, – šiurpią istoriją toliau pasakojo A. Balcevičius. – Jis plūduriavo. Tada pažvejojom, galvojom, ką daryti – A. Cikanavičius pasiūlė paskambinti į policiją, kad žvejodami radome lavoną, bet aš nesutikau. Nutarėme, kad reikia vakare susitikti visiems ir pakalbėti, ką toliau darysime. A. Cikanavičius ateiti negalėjo, todėl aš nuėjau pas V. Kondratovičių – tuo metu pas jį jau buvo du nepilnamečiai (nurodo konkrečius asmenis, tačiau šie duomenys negali būti skelbiami, nes susiję su galima žala nepilnamečių vystymuisi – aut. past.). Galvojom, ką toliau daryti – gal kokį svarmenį ant jo pririšti, kad nuskęstų, tačiau kažkas nesutiko. Aš tada labai išsigandau, nes labai bijau lavonų.“
Bet baimė netrukus išgaravo – V. Kondratovičius nurodė visiems kartu eiti iki tvenkinio, o paskui – į mišką. Nes kūną, kurį ištrauks, reikės užkasti.
„Aš paėmiau kirvuką, kažkas – kastuvą, pledą ir žibintuvėlį, – toliau ramiu balsu, bet dažnai nusišypsodamas pasakojo kaltinamasis. – Nuėję prie tvenkinio kūno labai ilgai ieškojome – gal 10-15 minučių negalėjome rasti, aš net sakiau, gal jau eikime iš čia, bet jis netikėtai atsirado. Tada V. Kondratovičius paėmė kastuvą ir jį pritraukė iki kranto – aš jį laikiau už rankos, kad neįkristų į vandenį. Ištraukę kūną paguldėme ant pledo ir paėmę už rankų ir kojų nešėme į mišką. Eidami pavargome, todėl kas 50 metrų sustodavome pailsėti. Bet paskui V. Kondratovičius pasiūlė paimti lavoną už rankų ir kojų ir jam užmesti ant pečių – jis vienas neš. Nepavyko – jis nukrito. Todėl vėl visi kartu nešėme.“
Kūną ketveriukė nunešė maždaug 300 metrų nuo tvenkinio – į čia pat esantį mišką. Iš pradžių vienoje vietoje bandė iškasti duobę, bet žemę kasti trukdė medžių šaknys, todėl jie auką nutarė laidoti kitoje vietoje.
„Duobę kasėme visi pasikeisdami – maždaug iki kelių, metro gylio, o tada jį paguldėme ir uždengėme suplyšusiu pledu, o kai užkasėme, tą vietą uždengėme įvairiomis šakomis“, – sakė A. Balcevičius.
Ryte pranešė draugui: viską jau padarėme
Po „laidotuvių“, kaip sakė A. Balcevičius, visi išsiskirstė – išėjo į namus.
„Bet aš nėjau – nuėjau į mūsų ofisą – tai toks namukas, kurį mano draugui atidavė senelis, čia mūsų kompanija visada rinkdavosi, mes buvome įsirengę kriaušę, sportavome, taip pat pas mus merginos ateidavo, – per apklausą tvirtino devyniolikmetis. – Bet čia ilgai būti negalėjau, nes labai sušalau, todėl paryčiais nuėjau į Šumską, ten yra toks apleistas namas, jame pernakvojau, o atsikėlęs nuėjau pas A. Cikanavičių ir pasakiau, kad jau viską padarėme.“
Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl į mišką lavoną turėjo nešti ir du nepilnamečiai, kuriuos jis aptiko V. Kondratovičiaus namuose.
„Nežinau, negirdėjau, kad jiems būtų grasinama“, – A. Balcevičius tikino, kad bent prie jo akių V. Kondratovičius paaugliams negrasino, jog jeigu šie nepadės kūno paslėpti miške, jie savo gyvenimą baigs lygiai taip pat, kaip L. Monkevičius.
Tuo metu A. Cikanavičius teisme sakė, kad tą dieną su savo bendrais buvo išgėręs daugiau kaip 20 litrų alaus, o kai alkoholis baigėsi, ėjo per kaimą ir V. Kondratovičiaus pasiūlymu užėjo į L. Monkevičiaus namus. Esą jie garsėjo kaip „visą parą“ veikianti lindynė, kurioje galima išgerti.
„Užėjęs paprašiau cigaretės, bet jis pasiuntė, tada V. Kondratovičius jį ėmė mušti, o A. Balcevičius daužė lėkštes į galvą, – pasakojo A. Cikanavičius. – Vienas sudavė, kitas sudavė, pagalvojau, kad yra už ką, ką nors pridirbęs, todėl ir aš mušiau.“
Kaltinamasis sakė, kad vėliau prie vandens telkinio, kai toliau talžė nukentėjusįjį, šiam pasakė, kad net nebandytų kreiptis į policiją – esą V. Kondratovičius buvo minėjęs, kad vyrui kerštauja už tai, jog šis anksčiau pareigūnams buvo parašęs pareiškimą dėl kažkokio įvykio.
„Aš jam aiškiai pasakiau: jeigu policijai parašysi pareiškimą, važinėsi invalido vežimėlyje“, – šaltu veidu ir be jokių emocijų kalbėdamas apie šaltakraujišką nužudymą pareiškė A. Cikanavičius.
Paklaustas, kodėl sumuštas vyras buvo įmestas į vandenį, kaltinamasis sakė: „Jis ėmė knarkti ir mes jį įmetėme – aš buvau įsitikinęs, kad jis yra gyvas. Kad užmušėme, supratau tik tada, kai jį po kelių dienų radome plūduriuojantį vandenyje.“
Egzekucija replėmis: bet jis net nešaukė
A. Cikanavičius sakė, kad norėjo apie tai pranešti policijai, bet esą pasipriešino A. Balcevičius. Ir dėl to sutarė susitikti su V. Kondratovičiumi. Tačiau tą vakarą A. Cikanavičius „laidotuvėse“ nedalyvavo – nužudytojo vyro lavoną iš vandens ištraukė ir miške užkasė be jo.
„A. Balcevičius sakė, kad reikia rasti mašiną ir kūną kur nors išvežti, tada nutarėme, kad reikia ištraukti ir užkasti, – sakė V. Kondratovičius. – Palaidoti. Taip A. Balcevičius pasiūlė – jis, kaip jaunas žmogus, gavo žolės, parūkėme, o tada nuėjome jį užkasti. O ką reikėjo tokioje situacijoje daryti?“
Tačiau su tuo kategoriškai nesutinka A. Balcevičius. „Kaip aš galėjau jį paveikti, juk jis gerokai už mane vyresnis?“ – teisme kalbėjo kaltinamasis. Kad nusikaltimui vadovavo būtent A. Balcevičius, stebėjosi ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui vadovaujantis teisėjas Stasys Lemežis – juk V. Kondratovičiui A. Balcevičius pagal amžių galėtų būti sūnus. V. Kondratovičius to negalėjo paaiškinti.
„Aš Lionei tik kartą sudaviau, kai atėjome į jo namus ir replėmis pirštą sulaužiau, bet jis tada net nešaukė, tik kraujas bėgo“, – teisme kalbėjo V. Kondratovičius.
Už tyčinį nužudymą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.