Tokios šiurpą keliančios aplinkybės paaiškėjo teismui išnagrinėjus vieno Radviliškio rajono gyventojo baudžiamąją bylą – teisėjai nutarė, kad nepilnametę seksualiai prievartavęs ir išžaginęs ne kartą teistas vyras už grotų turės praleisti 5 metus 6 mėnesius. Be to, jis nukentėjusiajai privalės sumokėti 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Apie patirtą seksualinę prievartą nepilnametė garsiai išdrįso prabilti ne iš karto – prireikė net dviejų metų. Prabilti ji išdrįso tik įkalbėta savo draugo.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nepilnametė buvo prievartaujama nuo 2012 m. vasaros pabaigos iki 2013 m. pavasario. Jos motinos sugyventinis mergaitę vertė tenkinti įvairiais būdais, o 2013 m. pavasarį dar ir išžagino – prievarta įsisodinęs į automobilį ir nuvežęs į nuošalią vietą miške atliko lytinį aktą prieš jos valią.
Kreipdamasi į policijos pareigūnus, o vėliau ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji nurodė, kad maždaug 2012 m. kaltinamasis gyveno su jos mama.
„Kai miegodavau su mama, ir jis miegodavo šalia, prie manęs kabinėjosi – įvairiai liepdavo žaisti su jo lytiniu organu, – teigė nukentėjusioji. – Taip tęsėsi ilgą laiką, kol išsikrausčiau iš namų. Mamos sugyventinis man grasino, kad jei pasiskųsiu, bus dar blogiau. Jis visą laiką sakydavo, ką daryti: „Tu taip ir taip padaryk, o jei nedarysi, aš pasakysiu mamai, kad tu su ja susipyktum“.“
Nusprendusi daugiau nekentėti prievartos nepilnametė išsikraustė iš motinos namų ir apsigyveno pas tėvą.
„2013 m. pavasarį, kai jau buvau grįžusi gyventi pas tėvą, einant namo iš draugės, prie manęs sustojo mamos sugyventinio vairuojamas automobilis – jis mane prievarta įsisodino, kažkur nusivežė ir išžagino. Jis sakė, kad jei pasiskųsiu, bus blogai. Bijojau kam nors apie tai papasakoti.“
Apie tai, kad buvo seksualiai prievartaujama, nukentėjusioji papasakojo savo draugui. Jis tai patvirtino teisme: „Draugė man pasakojo, kad išvykus iš namų mamai jos sugyventinis lįsdavo, vertė santykiauti oraliniu būdu, grasindavo, kad jei pasiskųs mamai, nuskriaus ją lytiniu būdu. Ji buvo įbauginta.“
Mergaitės pasakojimą patvirtino ir daugiau liudytojų – viena jų sakė, kad nukentėjusioji jam pakluso, nes žinojo šio nusikalstamą praeitį.
„Ji taip pat manė, kad atsivėrus mamai, ji ja nepatikėtų, galvotų, kad nori sugyventinį nuvilioti“, – kalbėjo liudytoja.
Ir mergaitė buvo teisi – teisme apklausta jos motina pareiškė, kad dukra buvo uždara, apie seksualinę prievartą niekada nekalbėjo.
„Netikiu, kad sugyventinis galėjo taip pasielgti“, – teisėjams pareiškė nukentėjusiosios motina, pažymėjusi, jog dukra gali išsigalvoti kaltinimus jos buvusiam mylimajam.
Kaltę dėl prieš nepilnametę panaudotos seksualinės prievartos neigė ir kaltinamasis. Jis pareiškė, kad pareigūnai jam darė spaudimą ir liepė prisipažinti dėl to, ko nebuvo padaręs.
„Prašiau paskirti tyrimą melo detektoriumi, tačiau jis buvo nepatenkintas – manau, kad po šio tyrimo paaiškėtų visa tiesa“, – tikino kaltinamasis.
Tačiau tokie vyro teiginiai nė kiek neįtikino teisėjų. Jie pažymėjo, kad poziciją dėl kaltinamojo kaltės sustiprina ne tik nukentėjusiosios ir liudytojų pasakojimai, bet ir atlikto specialaus tyrimo – psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvados. Jose nurodyta, kad nepilnametei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.
„Ji galėjo suprasti ir šiuo metu supranta su ja atliekamų veiksmų esmę (pobūdį ir reikšmę), tačiau dėl savo būsenos, situacinių aplinkybių ir jai būdingų asmenybinių savybių (išgyveno bejėgiškumą, jai artimiausių žmonių jautėsi atstumta, nemylima, jiems nesvarbi, nepasitikėjo aplinkiniais, buvo su jais uždara, įtariamasis grasino nuteikti nukentėjusiąją prieš jos motiną, menkino ją sakydamas, jog ja niekas netikės) ji šiems veiksmams aktyviau nesipriešino“, – teigė ekspertai.
Pasak jų, prievartaujama nepilnametė elgėsi taip, kaip ji yra linkusi elgtis jai emociškai sudėtingose situacijose – išgyvendama stiprius bejėgiškumo ir nevilties jausmus, ji elgiasi impulsyviai, užsisklendžia savyje aktyviai neieško tinkamos pagalbos.
„Jos psichikos būsenos pasikeitimai dėl patiriamos prievartos daugiausia pasireikšdavo sutrikusiu jos elgesiu – bėgimu iš namų, nesimokymu bei svyruojančiomis emocijomis, nerimu, didele vidine įtampa“, – ekspertų teigimu, kalbėjimas apie patirtą prievartą nukentėjusiajai sukeldavo neigiamus išgyvenimus – ji kalbėjo nenoriai, buvo suvaržyta, įsitempusi, verksminga.