Jo motina per Ozo g. ėjo neleistinoje vietoje, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad dėl to labiau yra kalta ne pėsčioji, o didžiuliu greičiu automobiliu „Peugeot“ skriejęs vairuotojas – masažistu dirbantis 28 metų Vidas Kreiza.
Ekspertai konstatavo, kad toje vietoje, kurioje buvo partrenkta garbaus amžiaus moteris, buvo galima važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, tačiau V. Kreizos automobilio spidometras rodė 90 km/val. greitį.
Nelaimės metu vairuotojas buvo blaivus, tačiau paaiškinti aplinkybių, kodėl skriejo gerokai didesniu nei yra leistinas greičiu, žurnalistams nepanoro paaiškinti – savo poziciją žadėjo išsakyti teisme. Tiesa, vyras neslėpė, kad kaltę pripažįsta.
Jam iškeltos bylos dėl Kelių eismo taisyklių (KET) Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė kol kas negalėjo pradėti nagrinėti – civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pateikė žmonos netekęs vyras bei vaikai. Jie iš V. Kreizos bei draudimo kompanijos prašo priteisti daugiau kaip 60 tūkst. eurų.
Jeigu kaltinamasis sutiks su jam pareikštu ieškiniu, teismas galės bylą nagrinėti supaprastinta tvarka – tuomet būtų galima bausmę, jeigu ji būtų paskirta, sumažinti trečdaliu.
Bylos duomenimis, vilnietė Aniceta V. po V.Kreizos vairuojamo automobilio ratais pakliuvo 2014-ųjų balandžio 25-ąją, apie 16.17 val. Sunkiai sužalota garbaus amžiaus moteris netrukus mirė.
Nors nukentėjusioji per kelią ėjo neleistinoje vietoje, pareigūnai nustatė, kad kaltę dėl eismo įvykio turi prisiimti lengvojo automobilio vairuotojas, gerokai viršijęs greitį.
„Jeigu žmogus sėda už vairo, jis turi suvokti, kad turi laikytis taisyklių – žmogaus gyvybė yra labai trapi, kas jis yra prieš automobilį su 100 arklių galia“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė motinos netekęs sūnus.
Jis mano, kad šalies valdžia turėtų susirūpinti situacija Lietuvos keliuose.
„Per šią nelaimę buvo labai viršytas greitis – įsivaizduokite, prie „Akropolio“, nuo vienos sankryžos iki kitos, nuo vieno šviesoforo iki kito atstumas yra vos 500 metrų, o žmogus tame tarpe sugeba važiuoti beveik 100 km/val. greičiu, tai yra baisu, – sakė Ž. Venckus. – Ir taip yra visoje Lietuvoje, tik niekas nieko nedaro – praėjusiais metais situacija pablogėjo, bet tai niekam neįdomu, kad žūsta labai daug žmonių, daug likimų yra sulaužoma. Juk šis žmogus dar galėjo gyventi ir gyventi.“
„Ji žuvo dėl to, kad vyksta karas keliuose – aš nekaltinu konkrečiai to žmogaus, kuris vairavo, aš kaltinu aplamai tokią situaciją Lietuvoje – kad žmonės negerbia žmogaus gyvybės, – sakė jis. – Reikia kažką daryti, kad mokyklose ju nuo mažens vaikus mokytų, jog reikia saugoti žmogaus gyvybę. Nes jeigu žmogus sėda prie vairo, jis jau yra pavojingas kitiems. Žmonės, kurie vyresni, įgyja daugiau patirties, vairuoja geriau, o tie, kurie išeina iš mokyklos, visiškai nemoka vairuoti, jie ne tik nesilaiko KET, bet ir negerbia kito žmogaus gyvybės. Nežinau, ką jie galvoja. Tai didžiulė bėda Lietuvoje – labai prasta švietimo sistema, vaikus moko ne tai, ko reikia. Nemoko pagarbos kitam žmogus, o iš karto kažkokias formules. Viskas turi prasidėti nuo darželio, nuo pirmos klasės.“