Išanalizavę prekių judėjimą per Lietuvos teritoriją Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai nustatė, kad stambaus masto afera nebūtų pavykusi be muitininkų pagalbos – įtariama, kad sukčiams galėjo talkinti Raigardo kelio poste dirbusi muitininkė Snieguolė Gražėnienė.
Pareigūnė gerai žinoma kolegoms iš Muitinės kriminalinės tarnybos – 2010-ųjų rugpjūtį ji dirbo Šalčininkų kelio poste, kai čia buvo praleistas vilkikas su kontrabandinėmis cigaretėmis. Jų vertė – 4 mln. litų.
Dėl to S. Gražėnienei buvo pateikti įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo – pareigūnė esą nepatikrino krovinio, kuriame buvo paslėptos cigaretės. Šie įtarimai po gero pusmečio muitininkei buvo panaikinti, dėl to ji iki šiol bylinėjasi su Lietuvos valstybe, teigdama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai ją sulaikė, atliko kratą bei nušalino nuo pareigų. Patirtą neturtinę žalą pareigūnė įvertino 50 tūkst. Lt.
Po šios skandalingos istorijos S. Gražėnienė buvo įdarbinta šalia Druskininkų esančiame nedideliame Raigardo kelio poste – 2012-ųjų balandį muitininkė vėl buvo sulaikyta. Tačiau šįkart jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas – išanalizavę muitininkės darbą jos kolegos nustatė, kad ji galėjo talkinti verslininkais apsimetusiems sukčiams, kurie iš Lietuvos teritorijos neišveždavo brangių krovinių ir taip išvengdavo privalomų sumokėti mokesčių.
Ar iš tikrųjų S. Gražėnienė yra susijusi su prekių neišvežimu iš Lietuvos teritorijos ir ar dirbdama Raigarde nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ketvirtadienį aiškinosi Vilniaus apygardos teismo teisėja Regina Pocienė.
Vilniaus apygardos prokuratūra šioje byloje kaltinimus dėl prekių neišvežimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi taip pat yra pateikusi S. Gražėnienės kolegai – muitinės inspektorius Andrius Nedzinskas, įtariama, tik kartą galėjo užpildyti dokumentus, jog prekės išvyksta iš Lietuvos teritorijos į Baltarusiją, nors jos esą realiai niekur nebūdavo išvežamos.
S. Gražėnienei prokurorai inkriminuoja net vienuolika tokių atvejų. Tiesa, šįkart ji nėra nušalinta nuo pareigų, o perkelta dirbti į Vaidotų postą. Muitinėje toliau dirba ir A. Nedzinskas, apie kurį bendradarbiai atsiliepia tik iš gerosios pusės.
Nei A. Nedzinskas, nei S. Gražėnienė kaltinimų nepripažįsta. „Kiek jie mane gali kankinti, mane jau 4 metus persekioja, neturiu visai sveikatos“, – kaltinimais teisme piktinosi muitininkė.
DELFI paklausta, kodėl nesutinka su pateiktais kaltinimais, pareigūnė nebuvo linkusi kalbėti, tačiau tik užsiminė, jog yra užsitraukusi muitinės kriminalistų nemalonę, nes dirbdama esą „palietė jų draugus“. Paprašyta patikslinti, apie ką kalba, S. Gražėnienė nepanoro pagrįsti savo teiginių.
Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad Rusijos ir Baltarusijos bendrovių vardu iš trečiųjų pasaulio valstybių į Lenkiją buvo atsiunčiamos didelės siuntos su mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir kita kompiuterine technika.
Šių prekių tranzitinius dokumentus sutvarkydavo viena Lenkijos bendrovė, užsiimanti muitiniu tarpininkavimu – iš jos paimtos prekės buvo siunčiamos į vieną Vilniaus bendrovę, teikiančią muitinės sandėliavimo paslaugas, o vėliau turėdavo būti išvežamos į Baltarusiją arba Rusiją per Raigardo kelio postą.
Tačiau dokumentus patikrinę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai išsiaiškino, kad nors prekės ir buvo išvežtos per Raigardo kelio postą, tačiau į Baltarusiją jos neįvažiavo.
Muitinei pateiktus dokumentus analizavęs pareigūnas teisme sakė, kad nustatė vienuolika atvejų, kai prekės galėjo būti neišvežtos. „Dėl to savo tarnybiniame patikrinime iškėliau prielaidą, kad prekės galėjo būti neišvežtos iš Lietuvos, o šias mano prielaidas aiškinosi kolegos“, – sakė jis.
Tuo metu kitas pareigūnas teisme aiškino, kad pradėjus tyrimą 2012-ųjų balandžio 21-osios vakarą iš kolegų gavo informaciją, kad naktį Raigardo kelio poste gali būti tvarkoma tranzito deklaracija.
„Su kolega atvykome netoli posto ir slapta stebėjome automobilių judėjimą – apie 1 val. nakties paskambino kolega ir pranešė, kad pildymui jau pateikta deklaracija, procedūrą atlieka S. Gražėnienė, – pasakojo muitinės pareigūnas. – Maždaug po 10 min. vėl mums paskambino kolega – pranešė, kad deklaracija jau užpildyta, dokumentuose nurodyta, jog prekes veža lengvasis automobilis „Mercedes Benz 300”. Iš karto atvažiavome į postą, bet jame automobilio nebuvo“.
Pareigūno teigimu, S. Gražėnienė tą naktį poste dirbo viena. „Ji mums sakė, kad patikrino autobusiuką su mobiliaisiais telefonais, bet ir šio poste nebuvo“, – muitininkas teigė, kad pareigūnė iš karto buvo sulaikyta ir išvežta apklausai į Vilnių.
Būtent po šio atvejo pareigūnai ir pradėjo aiškintis, ar brangiai įvertintos prekės, turėjusios pasiekti Baltarusiją, buvo išvežamos iš Lietuvos.
S. Gražėnienę papiktino toks kolegos liudijimas – esą tą naktį ji savo akimis matė prekes, tačiau jos buvo plombuotos Lenkijoje, todėl ji neturėjo jokio pagrindo jas tikrinti. Tiesa, pareigūnė pripažino, kad telefonai buvo vežami ne tuo automobiliu, kuris oficialiai buvo nurodytas deklaracijoje.
„Tada poste buvo košmariška eilė – ar aš dėl to turėjau stabdyti judėjimą?“ – teisme klausė ji.
Atliekant tyrimą muitinės kriminalistai kreipėsi pagalbos į savo kolegas Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Paaiškėjo, kad bendrovės, kurios buvo nurodytos dokumentuose, net nebuvo susijusios su mobiliųjų telefonų pirkimu ir apie tokius sandorius nieko net nežinojo. Įtariama, kad sukčiai tiesiog pasinaudojo viešai prieinamais bendrovių duomenimis.
Nieko apie prekių gabenimą į Vilniuje esančius muitinės sandėlius nežinojo ir šios bendrovės vadovas, teisme patikinęs, kad čia prekės negalėjo būti atvežtos, nes bet koks sandoris yra fiksuojamas ir apie tai žino muitinė.
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Vytautas Kirdeikis sakė, kad dėl prekių neišvežimo valstybė patyrė didelę žalą – įtariama, kad nebuvo sumokėta daugiau kaip 150 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Šią sumą muitininkai bando išieškoti iš Lenkijos bendrovės, tarpininkavusios, kad prekės bus išvežtos iš Europos Sąjungos teritorijos.
Tyrimo metu pareigūnai surado vieną Baltarusijos pilietį, gyvenantį Gardino srityje – vyras prisipažino mažiausiai dešimt kartų vykęs į Lenkiją paimti kompiuterinės technikos, kurią palikdavo Lietuvoje, o dokumentus sutvarkydavo Raigardo kelio poste.
Baltarusio teismas dar nėra apklausęs – nuo jo liudijimo gali priklausyti baudžiamosios bylos baigtis. O jeigu kaltinimai muitininkams pasitvirtins, jiems grės net iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmės. Tiesa, kol kaltinimų nepatvirtino teismas, S. Gražėnienė ir A. Nedzinskas laikomi nekaltais.