Apie iš anksto planuotas žudynes Kaune policijai pranešęs M. Žalimas teisme pareiškė, kad dabartinės Seimo narės Neringos Venckienės brolis Drąsius Kedys planavo žudynes, tačiau jas įvykdyti 2009-ųjų spalio 5-ąją nusprendė tik dėl to, jog buvo iškviestas į Policijos departamentą.
„D. Kedžiui sesuo pasakė, kad nevažiuok, nes tave suims ir padarys pedofilu, - teisme pareiškė valstybės saugomas liudytojas. - Tada jis nusprendė neatidėlioti ir veikti greitai – žudyti pirmadienį“.
M. Žalimas taip pat pareiškė, kad N. Venckienė savo broliui buvo nurodžiusi, kad tuometis Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis esą dengia pedofilus, tarp jų – ir Joną Furmanavičių.
Pasak M. Žalimo, D. Kedys buvo nusprendęs nužudyti J. Furmanavičių, L. Stankūnaitę, V. Naruševičienę, „Agurkinių“ gaujos narį Saulių Velečką bei Kauno apygardos teismo pirmininką A. Milinį.
„Jis specialiai planavo įsigyti autobusiuką su užrašu „Kauno keliai“ ir oranžiniais švyturėliais – norėjo, kad nekristų į akis, - sakė M. Žalimas. - Jis planavo visus lavonus sukrauti į autobusiuką ir jį pastatyti gyvenamajame rajone, o pats planavo sėsti į antros klasės „golfą“ ir atvažiuoti į Marijampolę, kur turėjau jo laukti. Tada turėjau jį vežti į Vilnių, kur paslėpti sodo namelyje“.
Pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės
„Nutariame bylą nagrinėti iš esmės“, – prasidėjus posėdžiui sakė teisėjas Valerijus Paškevičius.
Į teismą atvyko baudžiamojon atsakomybėn patraukti iš pareigų pasitraukęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Timas Ulpis, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis bei operatyviniai darbuotojai Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis.
Posėdyje nepasirodė nukentėjusieji – nužudytojo teisėjo Jono Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė bei jos advokatas Nerijus Stukas, taip pat nukentėjusioji Laimutė Stankūnaitė ir jos tėvai, tačiau jiems atstovavo advokatas. Tiesa, jis aiškino, kad L. Stankūnaitė atvyks į kitus posėdžius – dabar negalėjo dėl ligos.
Kaltinamieji ir jų gynėjai siekė, kad bylos aplinkybių negalėtų sužinoti visuomenė – vienas advokatas teismo paprašė visas aplinkybes aiškintis uždaruose posėdžiuose. Gynėjas pažymėjo, kad yra dar kitos dvi bylos – dėl mažametės mergaitės tvirkinimo bei dėl J. Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo.
Advokatas taip pat mano, kad bylos duomenys sudaro valstybės paslaptį ir yra su žyma „slaptai“, todėl esą gynėjai negalės teikti įrodymų, ir tai turės reikšmės teisingam išnagrinėjimui.
„Manyčiau, kad gynėjų prašymas turėtų būti tenkinamas iš dalies, nagrinėti ne viešai tik ta įrodymų dalimi, kai bus tiriama mažametės mergaitės tvirkinimo medžiaga, o visa kitus duomenis prokuroras yra leidęs skelbti“, – pažymėjo prokuroras Arūnas Verenius.
„Šioje byloje nėra nė vieno slapto dokumento“, – sakė jis.
Teismas kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymo nepatenkino – kol kas bylą nagrinės viešai. Jeigu iškils būtinybė, bus skelbiami ne vieši posėdžiai.
Prokuroras paskelbė, kuo kaltinami pareigūnai
Teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, prokuroras A. Verenius paskelbė kaltinamąjį aktą.
Prokuroro teigimu, V. Račkauskas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Ulpiu, E. Damukaičiu, V. Vitkovskiu ir D. Sinkevičiumi, nuo 2009 m. spalio 5-osios (J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo) iki 2011-ųjų spalio 30-osios nuslėpė informaciją apie buvusį dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsiaus Kedžio draugą Mindaugą Žalimą.
Pasak prokuroro, į Policijos departamentą dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją atvyko M. Žalimas ir pateikė informaciją apie D.Kedžio bei jo bendrų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės planuojamą teisėjo J. Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei jos sesers V. Naruševičienės nužudymą. Be to, M. Žalimas nurodė informaciją apie nužudymui ketinamą panaudoti dujinį ginklą su garso slopintuvu bei specialiai nusikaltimui įsigytą automobilį.
Šią informaciją M. Žalimas pateikė T. Ulpiui, kuris informacijos jokiuose dokumentuose neužfiksavo ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią planuojamam labai sunkiam nusikaltimui.
Vėliau, jau po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo, esą V. Račkauskas savo pavaldiniams V. Vitkovskiui ir D. Sinkevičiui nurodė patekti į sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys. Šiame namelyje pareigūnai spalio 8-ąją neteisėtai įrengė ir savaitę naudojo slaptas technines priemones, tačiau įtariamojo žudiko taip ir nesulaukė, o D. Kedžio name paliktus daiktus vėliau atidavė M. Žalimui.
„Taip sudarė sąlygas negrįžtamai prarasti daiktus“, - pabrėžė prokuroras.
Kaltinamajame akte taip pat teigiama, kad šios informacijos nežinojo ikiteisminį tyrimą dėl žudynių Kaune atliekantys Generalinės prokuratūros prokurorai. Maža to, praėjus 10 d. po žudynių esą pareigūnams buvo duotas nurodymas ir toliau prokurorams nepranešti duomenų apie M. Žalimą.
Be to, prokuroro teigimu, 2009-ųjų lapkričio 20-ąją V. Račkauskas taip pat suklastojo oficialų dokumentą, kai siekdamas nuslėpti M. Žalimo pateiktą informaciją, tuomečiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai pranešė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro padaliniai nebuvo gavę duomenų apie ketinimus susidoroti su J. Furmanavičiumi, V. Naručevičiene dėl galimo mažametės mergaitės tvirkinimo. Šią pažymą prokurorui parengė E. Damukaitis.
Kad policija neturi jokių duomenų apie M. Žalimą, prokurorui A. Kliunkai jo darbo kabinete 2010-ųjų sausio 20-ąją vykusio susitikimo metu nurodė ir T. Ulpis.
Pasak prokuroro, ši informacija paaiškėjo 2011-ųjų spalio 30-ąją, kai pas prokurorus atvyko M. Žalimas ir pateikė anksčiau policijai perduotą informaciją.
Kaltinamajame akte teigiama, kad aukšti policijos pareigūnai dėl neatsargumo neatliko savo pareigų bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
M.Žalimas: nesu kileris, norėjau apsaugoti kitų žmonių gyvybes
Jau daugiau kaip metus valstybės saugomas M. Žalimas teisme pasakojo, kad D. Kedį pažinojo nuo 2005-2006 m., kai supažindino R. Ivanauskas. „Jis mane laikė kaip sūnų“, – apie R. Ivanauską kalbėjo M. Žalimas.
„Po to su D. Kedžiu dažnai susitikdavome sporto klube“, – sakė jis.
Liudytojo teigimu, 2009-ųjų rugsėjo pradžioje D. Kedys paprašė susitikti. „Tada pirmą kartą D. Kedys paprašė, kad kartu dalyvaučiau nužudyme – reikia nušauti J. Furmanavičių, A. Ūsą, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę, o paskui dar su R. Taločka iš „Agurkinių“ reikia suvesti sąskaitas“, – sakė jis.
„Iš pradžių netikėjau, kad tai rimta, bet kai rugsėjo viduryje vėl man paskambino ir paprašė vėl atvykti į Kauną, tada supratau, jog jie tikrai planuoja nusikaltimą“, – tvirtino M. Žalimas. Jis neslėpė, kad apie žudynes pareigūnams patarė papasakoti jo sugyventinė.
„Nesu kileris, kad žmogų nušaučiau, o antras dalykas – norėjau apsaugoti kitų žmonių gyvybes“, – sakė jis.
M. Žalimas teisme papasakojo, kaip D. Kedys planavo žudynes.
„Jis specialiai planavo įsigyti autobusiuką su užrašu „Kauno keliai“ ir oranžiniais švyturėliais – norėjo, kad nekristų į akis, – sakė M. Žalimas. – Jis planavo visus lavonus sukrauti į autobusiuką ir jį pastatyti gyvenamajame rajone, o pats planavo sėsti į antros klasės „golfą“ ir atvažiuoti į Marijampolę, kur turėjau jo laukti. Tada turėjau jį vežti į Vilnių, kur jį paslėpti sodo namelyje“.
Pasak jo, žudynių išvakarėse D. Kedys su savo bendrininkais gėrė alkoholinius gėrimus ir aptarinėjo planą. „Jie turėjo A. Ūsą dar kankinti ir bandyti ištraukti, kas tas trečias pedofilas Aidas“, – sakė jis.
R.Ivanausko draugė buvo prasitarusi, kad N.Venckienė esą pritaria žudynėms
M. Žalimas taip pat pažymėjo, kad su D. Kedžiu buvo nuvykęs į Marijampolę, kur apžiūrėjo vietą, kurioje turėjo susitikti po nužudymo.
„Mes apžiūrėjome vietą, o paskui sustojome miške išbandyti dvi neperšaunamas liemenes ir pistoletą su duslintuvu, tada D. Kedys numetė vieną liemenę ant žemės ir iššovė“, - sakė jis.
„Kai bendraudavau su D. Kedžiu, jis sakydavo, kad sesuo pažiūrės, kada J. Furmanavičius išvažiuoja iš darbo, pagal kompiuterinę programą pažiūrėjusi pasakys, kada jam paskirtos bylos ir maždaug kada į darbą atvažiuoja“, – sakė jis.
Pasak M. Žalimo, R. Ivanausko draugė E. Barauskaitė taip pat ragino dalyvauti žudynėse. „Ji sakė: „tu turi padėti, matai, kas dedasi, ir Neringa tam pritaria“, – kalbėjo liudytojas.
Kalbėdamas apie N. Venckienę buvęs D. Kedžio draugas taip pat pabrėžė, kad dar dirbdama Kauno apygardos teisme teisėja savo broliui sakydavo, jog tuometis teismo pirmininkas A. Milinis esą dengia pedofilus, tarp jų – ir J. Furmanavičių.
„Neringą esu matęs gal pora kartų, tačiau apie jos žodžius žinodavau iš D. Kedžio“, – patikino jis.
Į departamentą D. Kedžiui nevykti patarė N.Venckienė
Vyras teigė, kad rugsėjo 16-ąją atvyko į Policijos departamentą, kur budėtojo paprašė pakviesti generalinio policijos komisaro pavaduotoją Algirdą Stončaitį – jis tolimas giminaitis. „Nežinojau, ar jis už medieną, ar už baudžiamąją bylą atsakingas“, – M. Žalimas aiškino, kodėl kreipėsi būtent į A. Stončaitį.
„Tada jis išklausė mano pasakojimą apie planuojamas žudynes ir kažkam paskambino, – pasakojo M. Žalimas. – Tada atėjo T. Ulpis, du neuniformuoti vyrai ir vienas su uniforma. Tada dar kartą išdėsčiau, kas man žinoma, man liepė viską surašyti. Kol rašiau, kad ketina žudyti, jie nuėjo ieškoti mašinos, kad nuvažiuotume į sodo namelį, kuriame ketino slėptis D. Kedys. Kai čia nuvažiavome, parodžiau daiktus, kuriuos palikau namelyje prieš atvažiuodamas į departamentą – šiuos daiktus man buvo nurodęs palikti D. Kedys“.
Liudytojas tvirtino, kad tą pačią dieną T. Ulpis davė savo telefono numerį ir liepė paskambinti, jeigu bus dar kokių nors žinių.
„Spalio pradžioje, gal 2 ar 3 d. važiavau į Kauną ir bendravau su D. Kedžiu ir R. Ivanausku – D. Kedys sakė, kad gavo šaukimą į Policijos departamentą, jį pasirašė Damukaitis, bet sesuo liepė nevažiuoti, nes suims, – sakė vyras. – Tada jis sakė, kad nėra ko laukti ir pirmadienį pradėsime šaudyti velnius“.
M. Žalimas tikino, kad žudynių išvakarėse paskambino T. Ulpiui ir paprašė susitikti. Šio susitikimo metu vyras tvirtino papasakojęs, jog pirmadienį D. Kedys jau planuoja žudyti. „T. Ulpis liepė man važiuoti namo ir laukti“, – sakė jis.
Kitą dieną, M. Žalimo teigimu, jam paskambino policijos pareigūnas V. Vitkovskis ir paklausė, kur šis yra. „Jis man sakė, niekur nedink, tuoj atvažiuosime paimti, – sakė liudytojas. – Tada jie mane nuvežė į Vilnių, į departamentą. V. Vitkovskis ir D. Sinkevičius padavė savo numerius, sakė, jog dabar reikės su jais bendrauti, bet ateityje daugiausiai bendravau su V. Vitkovksiu“.
M.Žalimas įsitikinęs, kad V.Račkauskas – nekaltas
Liudytojas tikino, kad po kelių dienų pareigūnai nusprendė nuvažiuoti į sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys. „Vis dėlto, jie nusprendė, kad man geriau nevažiuoti, nes gali būti pavojinga, geriau ten „Aras“ pagyvena“, – vyras pažymėjo, kad D. Kedys namelyje taip ir nepasirodė, todėl po savaitės pareigūnai jam atidavė tris krepšius, kuriuos jis buvo nuvežęs į namelį.
M. Žalimas teisme kategoriškai neigė, kad yra bendravęs su tuomečiu generalinio komisaro pavaduotoju V. Račkausku – esą apie jį kalbėti vertęs žurnalistas Virginijus Gaivenis. „Jis sakė, kad pasitikrins informaciją ir jeigu ji nepasitvirtins, to nerodys, tačiau parodė“, – tikino jis.
Liudytojas taip pat patikino, kad spaudimo buvo sulaukęs ir iš Policijos departamento Imuniteto tarnybos pareigūnų per vykdytas apklausas – esą buvo bandoma įrodyti, jog V. Račkauskas yra prisidėjęs prie šių įvykių. M. Žalimas tikino, kad šiuos pokalbius su pareigūnais yra įsirašęs ir jau pardavęs. „Jie pasirodys ateityje“, – kalbėjo valstybės saugomas liudytojas.
M. Žalimas taip pat pažymėjo, jog V. Vitkovskis dažnai kalbėdavo apie generolą, todėl jis pamanęs, kad šis asmuo yra būtent V. Račkauskas.
„Kai visa ši istorija iškilo į viešumą, V. Vitkovskis ir D. Sinkevičius prašė niekur nekišti jų, sakė, kad V. Račkauskas – gaidys, o T. Ulpis – geras, po to jų nuomonė pasikeitė ir kalbėjo, jog T. Ulpis yra gaidys, oV. Račkauskas – geras“, – sakė liudytojas.
Tylėjo, nes bijojo, kad prokurorai pavers D.Kedžio bendrininku
M. Žalimas teisme teigė, kad Policijos departamento pareigūnai jį vertė niekam nepasakoti apie bendradarbiavimą.
„V. Vitkovskis ir T. Ulpis man dar pačią pirmą dieną pasakė, kad negalima kalbėti prokurorams, nes jie mane padarys D. Kedžio bendrininku, ir iškels bylą – sakė, žiūrėk, jog niekas apie tai nesužinotų“, – svarbiausias bylos liudytojas aiškino, kad pareigūnai jį bandė paveikti psichologiškai, ne kartą juodino prokuratūrą.
Be to, jo teigimu, kartą V. Vitkovskis jam pasakęs, kad ir jis gali paspringti skrandžio turiniu, kaip ir šio draugas.
„Kai po žudynių paklausiau, kodėl jos vis dėlto įvyko, juk buvau perspėjęs, V. Vitkovskis man atsakė, kad kažkas nesudirbo“, – kalbėjo vyras.
Liudytojas taip pat sakė, kad viešai nusprendė prabilti tik tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Baltarusijos piliečio sužalojimo.
„Susitikęs su V. Vitkovskiu pasakiau, kad mane apkaltino sužalojimu, nors nieko nepadariau, – kalbėjo M. Žalimas. – Jis man žadėjo pakalbėti su generolu, tačiau po pokalbio pasakė, kad nieko negalima padaryti“.
M.Žalimo draugė: jis mėgsta fantazuoti
M. Žalimo pasakojimas teisme sukėlė kaltinamųjų pyktį – ne vienas jų klausė, kodėl šis meluoja. „Aš nieko nemeluoju“, – sakė jis, pažymėjęs, jog ne viską gali gerai atsiminti dėl daug prabėgusio laiko.
Tiesa, paklaustas, kodėl jo vaikų motina ir gyvenimo draugė teigia, kad jis mėgsta fantazuoti, M. Žalimas negalėjo atsakyti: „Gali būti, nežinau“.
Po kelias valanda trukusios M. Žalimo apklausos kaltinamųjų gynėjai pageidavo, kad liudytojas dalyvautų ir kituose teismo posėdžiuose, kai bus apklausiami žurnalistas V. Gaivenis bei tuometinis generalinio policijos komisaro pavaduotojas A. Stončaitis – jų parodymai skiriasi.
Kitame teismo posėdyje, kuris suplanuotas po savaitės, teismas taip pat planuoja apklausti taip pat valstybės saugomą M. Žalimo draugę, tuometį policijos generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininką Algirdą Matonį ir kitus.
Iš viso kaltinamajame akte yra nurodyta 50 liudytojų, kuriuos prokuroras norėtų apklausti teisme.
Pareigūnai nepripažįsta jiems pareikštų kaltinimų – kaltinamieji pareiškė, jog parodymus duos tik tuomet, kai bus apklausti visi liudytojai.