Pareigūnas naktį nubudo nuo beldimo į duris ir pajutęs dūmus išbėgo į laiptinę aiškintis, kur kilo gaisras. Pamatęs, jog dūmai sklinda iš rūsio, apie jį informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Kaimynė, beldusi į duris, pagalbos nebuvo iškvietusi dėl patirto streso, nors su savimi turėjo mobilųjį telefoną.
Išgirdęs iš rūsio garsą, panašų į kriokimą, M. Bagdzevičius įbėgo į uždūmintą rūsį, kur laiptų apačioje rado nukentėjusiąją, gulinčią ant nugaros. Dėl rūsyje buvusių dūmų kvėpuoti buvo įmanoma tik prie pat žemės, todėl nukentėjusiąją M. Bagdzevičius išnešė ropomis.
„Pažadintas iš miego, iš namų išbėgau net neapsirengęs, basas. Pradaręs rūsio duris ir išgirdęs, kad ten dūsta žmogus, nedvejodamas nusileidau laiptais. Jeigu būčiau su kvėpavimo organų apsaugos aparatu, išnešti nedidelio ūgio moterį būtų buvę labai lengva, o dabar neturėjau net marškinėlių veidui prisidengti, tačiau nukentėjusiąją pavyko išnešti į lauką.
Pačiam medikų pagalbos dėl apsinuodijimo dūmais neprireikė, jie tik iš kojos man ištraukė stiklą, kadangi visur laksčiau basas. Maniau, kad rūsyje gali būti ir dar vienas žmogus, todėl atvykusių kolegų paprašiau atidžiai patikrinti patalpas, tačiau daugiau nukentėjusiųjų nerado“, - pasakojo Mantas.
Iš rūsio išnešta moteris buvo perduota medikams. Pasak ugniagesio gelbėtojo, jau tą patį rytą jam padėkoti atėjo išgelbėtos moters sūnus ir vyras, gyvenantys tame pačiame name.
M. Bagdzevičius ugniagesiu gelbėtoju dirba šešeri metai. Anksčiau ugniagesiu gelbėtoju ir naru jis dirbo Vilniuje. Gelbėti žmones iš ugnies jam teko ne kartą. Beje, kaip ir traukti skenduolius.
„Patinka man šitas darbas, nors visko jame būna. Anykščiuose gaisrų mažiau, tačiau jeigu važiuoji į gaisrą – tai į tikrą, nes dažniausiai dega gyvenamieji namai“, - sakė Mantas. Ugniagesio profesiją jis pasirinko sekdamas tėčio pėdomis, nes visada žavėjosi jo darbu. 25-erių metų vaikinas šiuo metu dar studijuoja ir viešojo administravimo magistrantūroje.