Taip mano 1993-2000 m. Kaune veikusio nusikalstamo susivienijimo lyderiu įvardijamą H. Daktarą ginantis advokatas Kristupas Ašmys.
Pasak jo, nuo nusikaltimų, kurie yra inkriminuojami H. Daktarui, padarymo jau yra praėję daugiau kaip 20 metų. „Niekas neatsižvelgė, kad nuo šių nusikaltimų praėjo labai daug laiko ir dabar bausti už tuos laikus, už tą laukinį kapitalizmą nėra labai sąžininga“, – teigė jis.
Bene garsiausią Lietuvos gangsterį ginantis advokatas taip pat pažymėjo, kad H. Daktaras nėra toks, koks yra piešiamas visuomenei, ir surado pateisinimą, kodėl Lietuvos teismai jam negali skirti pačios griežčiausios bausmės – įkalinimo iki gyvos galvos.
Anot jo, dar praėjusių metų vasarą, jau po nuosprendžio H. Daktarui paskelbimo Klaipėdos apygardos teisme, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, kuriame nusprendė, kad įkalinimas iki gyvos galvos neatitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos ir žeidžia žmogaus orumą.
Kauno gangsterio advokatas pabrėžė, kad pažeidžiamos nuteistųjų iki gyvos galvos teisės, jeigu jiems nesudaroma galimybė į laisvę būti paleistiems lygtinai. „Dėl to buvo priimtas D. Britanijai priimtas nepalankus sprendimas, bet analogiška situacija yra ir Lietuvoje“, – K. Ašmys pažymėjo, kad teismas galėtų ištaisyti šią klaidą ir H. Daktarui skirti ne griežtesnę kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmę, jeigu konstatuotų jo kaltę.
Tačiau šią bausmę gynėjas prašė skirti tik tuomet, jeigu nebus patenkintas jo apeliacinis skundas – jame K. Ašmys teismo prašo H. Daktarą išteisinti dėl visų nusikaltimų, išskyrus suklastoto paso panaudojimą Bulgarijoje.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo H. Daktarą, kaip labai pavojingą nusikaltėlį, teismas nusprendė įkalinti iki gyvos galvos, advokatas antradienį prašė Lietuvos apeliacinio teismo. Savo baigiamojoje kalboje Henos gynėjas taip pat nurodė aibę pažeidimų, kuriuos esą padarė tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek jų pateiktą medžiagą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas H. Daktaro ir jo šulų byloje nuosprendį planuoja skelbti jau kitų metų pradžioje – savo baigiamąsias kalbas jau pasakė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Zdislavas Tuliševskis, o antradienį pasisakymus toliau tęsia advokatai. Vėliau planuojama leisti pasisakyti ir H. Daktarui – į teismą jis galės kreiptis su paskutiniuoju žodžiu.
Daktarų nusikalstamo susivienijimo bylą išnagrinėjęs teismas yra nusprendęs, kad jo dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.).
„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo H. Daktaro gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – paskelbė teismas.
Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų. Teismas konfiskavo kaltinamųjų turto už 550 tūkst. litų, nukentėjusiesiems priteisė 205,5 tūkst. litų turtinės ir 450 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.
H. Daktaras dėl aštuonių nusikaltimų, iš kurių du kaltinimai nužudymu, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.
E. Abariui teismas skyrė laisvės atėmimą pataisos namuose 20 metų – jis pripažintas vienu iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų ir vadovų, padariusiu tris labai sunkius ir keturis mažiau visuomenei pavojingus nusikaltimus.
E. Abarius dėl dvylikos nusikaltimų, iš kurių trys kaltinimai nužudymu ir du pasikėsinimu nužudyti, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.
Apeliaciniu skundu Generalinė prokuratūra prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę su teisėsauga bendradarbiaujančiam buvusiam nusikalstamo susivienijimo dalyviui R. Žilinskui.
Teismas jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu prokuratūra mano, kad kaltę pripažinusiam ir tyrimui padėjusiam R. Žilinskui turi būti skirta švelnesnė bausmė.
Prokuratūra skunde taip pat rašo, kad nuteistieji turi atlyginti tūkstantines proceso - lavonų paieškos, atgabenimo iš užsienio – išlaidas.
Nuosprendį taip pat apskundė E.Abarius, Audrius Gudomskas, Nikolajus Archipovas, Rolandas Zaveckas, R. Žilinskas.
R. Zaveckui skirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jau anksčiau teistas kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo narys, smurtinių nusikaltimų vykdytojas, susivienijimo hierarchijoje turėjęs aukštesnę padėtį ir nusikalstamo susivienijimo vadovų vertinamas kaip patikimas dalyvis. Jis padarė du labai sunkius ir kelis lengvesnius nusikaltimus.
Rimgaudas Lantuchas nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme, Gyčiui Ježeriui skirta 11 metų laisvės atėmimo.
Virginijų Silvestravičių teismas nuteisė devynerių metų laisvės atėmimo bausme, Vaidą Vansevičių - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, jas nuteistieji taip pat privalės atlikti pataisos namuose.
Pasak teismo, V. Silvestravičius padarė trylika nusikalstamų veikų, o V. Vansevičius – dešimt, abu kaltais prisipažino visiškai, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis.
Kitiems kaltinamiesiems – N. Archipovui, R. Žilinskui, Sauliui Vaitukaičiui, V. Gudzinskui, Ramūnui Stanioniui, A. Gudomskui – teismas skyrė bausmes nuo dvejų iki aštuonerių metų. Jie jas privalės atlikti pataisos namuose. Kazimieras Petronis nuteistas 45 paromis arešto, o R. Stončiui baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Teismas nustatė, kad N. Archipovas, R. Stanionis ir K. Petronis nepriklausė nusikalstamam susivienijimui.
H. Daktaro ir jo grupuotės narių byla teisme nagrinėta nuo 2011 metų gegužės. Pirmąsyk už grotų jis atsidūrė būdamas 19 metų. Suėmimą H. Daktarui teismas skyrė dar 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tada „Hena“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto 2009-ųjų rugsėjį.
Byloje „daktarų“ grupuotės nariams inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, padaryti 1993-2000 metais: nusikalstamo susivienijimo dalyvių padaryti nužudymai buvo susiję su įtakos įtvirtinimu, konkuruojančių dėl pelno ar „daktarų“ autoriteto nepaisančių nusikalstamo pasaulio atstovų pašalinimu.
Pareigūnai išsiaiškino, kad susivienijimo dalyviai pasižymėjo geru organizuotumu, buvo apsirūpinę ginklais – disponavo dideliu kiekiu automatų, pistoletų, granatų, sprogmenų. Pagrindinę nusikaltimų dalį sudarė veikos, susijusios su svetimo turto užvaldymu, tai – turto prievartavimai, plėšimai, kurių metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojami šaunamieji ginklai, fizinis ir psichologinis smurtas. Kaltinamiesiems inkriminuojamas ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs Sigito Čiapo ir Vinco Varno nužudymas 1996 metų pavasarį Kaune.