„Mirtis jau alsuoja tau į nugarą“, – tokio grasinančio laiško, kuris pavadintas „mirties nuosprendžiu“, sulaukė vienas Vilniaus regiono apylinkės teisme dirbantis teisėjas.
Laiškas ne juokais įbaugino teisėją – jo autorius leido suprasti, kad jį puikiai pažįsta, nes nurodė duomenis ir apie teisėjo šeimos narius. O dar nejaukiau pasidarė, kai į teismą atskriejo dar du panašaus pobūdžio laiškai, kuriuose ne tik grasinimai, bet ir nupieštos kapinės, kryžiai, žvakės.
„Dabar mano eilė tave teisti“, – teisėjui rašė laiško autorius.
Trys laiškai, atsiųsti teisėjui, buvo pasirašyti – du jų parašė K. Novickis, o vieną – E. Samochvalovas. Pastarasis teisėjui buvo pažįstamas – ne kartą teko nagrinėti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą.
„Kai gauni tokius laiškus, tikrai nepasijunti maloniai“, – neslėpė teisėjas, kuris nutarė, kad mirtimi grasinantys laiškų autoriai privalo atsakyti dėl grasinimų nužudyti. Ir šiuos laiškus pateikė policijai, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Bet apie tai, kad įkalinimo įstaigoje esantys nusikaltėliai jam jau paskelbė „mirties nuosprendį“, teisėjas iki šiol niekam nepasakojo – net savo šeimai, nors jos nariams buvo skiriama daug dėmesio grasinančiuose laiškuose.
„Nenorėjau, kad apie tai žinotų šeima – kai dirbi tokį darbą, su šeima apie tai negali kalbėtis“, – teigė teisėjas, kuriam laiškuose buvo grasinama ne tik jam nupjauti galvą, bet ir supjaustyti veidą, išprievartauti arba išžaginti žmoną ir vaikus.
„Gal jau laikas tau ir akis ant senatvės ištiesinti“, – liejosi bauginantys grasinimai.
„Tokie laiškai – nėra malonūs, net nesvarbu, ar tie grasinimai yra realūs, ar ne – čia jau kitas klausimas, – sako teisėjas. – Manau, už tai turi būti baudžiama, tai nėra pokštas, kiekvienas žmogus, net nesvarbu, koks jo statusas visuomenėje, tikrai nepasijustų saugiau gavęs laišką su šiurpą keliančiais grasinimais ir nupieštais kryžiais, kapais, žvakėmis.“
Kas rašė laiškus teisėjui, pareigūnams nebuvo sudėtinga nustatyti – jų autoriai pasirašė. Tačiau pradėjus tyrimą pareigūnams teko susidurti su netikėta kliūtimi – tiek K. Novickis, tiek E. Samochvalovas pareiškė, kad jie nieko bendro su grasinančio pobūdžio laiškais neturi.
Tokios pačios pozicijos jie laikosi iki šiol ir tikina, jog tapo greičiausiai kitų kalinių keršto aukomis – esą laiškus jų vardu galėjo išsiųsti bet kas kitas. Ir pareikalavo, kad būtų pateikti žurnalai, kuriuose yra nurodoma, jog būtent K. Novickis ir E. Samochvalovas išsiuntė laiškus teisėjui.
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (TIK), iš kurio buvo išsiųsti laiškai, žurnalo pateikti negalėjo – paaiškėjo, kad dokumentą pildžiusi reabilitacijos skyriaus darbuotoja jau nebedirba, o laiškų registracijos žurnalo kiti darbuotojai neranda. O to grasinimu nužudyti kaltinamiems vyrams tik ir tereikėjo.
“Belekas gali išsiųsti laišką, o mes turime atsakyti, – emocijų neslėpė jau vienuolika kartų teistas K. Novickis. – Aš jau anksčiau už tokius dalykus buvau teistas, bet visada kaltę pripažindavau, o dabar nepripažįstu, nes nieko nepadariau. Koks tikslas man meluoti?“
Jam antrino ir trylika kartų teistas E. Samochvalovas: „Šis nusikaltimas – smulkmena, aš jo nepadariau ir nežadu prisipažinti. Aš net neturėjau tikslo šiam teisėjui grasinti – juk jis kartą mane yra ir išteisinęs. O ir įrodymų nėra, kad būčiau laišką išsiuntęs – juk visada žurnale pasirašau, kai laišką išsiunčiu. Aišku, būna, kad ne iš karto, kartais tik po savaitės duoda pasirašyti.“
Tuo metu baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Vaida Matuzonienė sako, kad nors ir nesurastas laiškų išsiuntimo žurnalas, patvirtinantis, jog būtent K. Novickis ir E. Samochvalovas rašė grasinančio pobūdžio laiškus, tačiau kaltinamųjų kaltę patvirtina kiti ne ką mažiau svarbūs duomenys.
„Nors kaltinamieji ir neigia, kad pasirašė laiškų registravimo žurnale, kurio nėra, bet taisyklėse nėra įsakmaus reikalavimo, jog kalinys pasirašytų“, – pabrėžė prokurorė.
Jos teigimu, įkalinimo įstaigos darbuotojai negali tikrinti valstybės įstaigoms siunčiamų laiškų turinio, todėl grasinančio pobūdžio „mirties nuosprendžiai“ ir pateko į teisėjo rankas.
„Nukentėjusysis laiškuose parašytus žodžius suprato kaip realų pavojų – laiškus rašę asmenys yra daugybę kartų teisti už įvairius nusikaltimus, jie siekė, kad teisėjas jaustų baimę“, – V. Matuzonienės nuomone, teisėjui buvo sukeltas nesaugumo jausmas ne tik dėl jo, bet ir dėl šeimos narių ateities.
„O kai vienu metu gaunami trys laiškai, nesaugumo jausmas dar labiau sustiprėja“, – įsitikinusi prokurorė.
Kaltinamųjų kaltę, jos teigimu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktos rašysenos ekspertizės – nors kaltinamieji atsisakė duoti savo rašysenos pavyzdžius, jie buvo paimti iš kitų baudžiamųjų bylų, o ekspertai pateikė kategorišką išvadą, kad laiškus teisėjui rašė K. Novickis ir E. Samochvalovas.
Už tai, kad grasino nužudyti teisėją, prokurorė kaltinamiesiems siūlė skirti po pusantrų metų laisvės atėmimo bausmes.
Šias bausmes prokurorė siūlė subendrinti su anksčiau kitose bylose paskelbtais nuosprendžiais, todėl kaltinamieji už grotų turėtų praleisti po septynerius metus, jeigu jų kaltę pripažins bylą nagrinėjanti teisėja Jolanta Bagdonienė. Nuosprendį ji planuoja paskelbti vasario viduryje.
Ko siekė kaltinamieji grasindami teisėjui, tyrimo metu nebuvo nustatyta – anksčiau kaltiniai teisėjams ir prokurorams grasindavo dėl to, kad siekė pasigerinti kalinimo sąlygas ir manė, jog bus perkelti į kitą įkalinimo įstaigą.
K. Novickis anksčiau yra grasinęs ir kitiems teisėjams – jis net yra išsiuntęs krauju aptaškytus laiškus. Vienas Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas taip pat kreipėsi į policiją, nes K. Novickis jį ne tik išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet ir grasino supjaustyti gabalais, o visa tai nufilmuoti ir vaizdo įrašą patalpinti internete.
„Žinok, aš nejuokauju, dabar savo krauju parašysiu ant šito lapo, o po kiek laiko jau tavo krauju rašysiu ant tavo namo sienų“, – rašė K. Novickis.
Maža to, kalinys teisėjui siūlė nusipirkti ramybę – už tai, kad nebūtų nužudytas, pareikalavo į jo sąskaitą pataisos namuose pervesti 5 tūkst. eurų. „Jeigu nesulauksiu pinigų, mes pradėsime vykdyti planą, tikiuosi, esi supratingas ir nerizikuosi savo ir šeimos gyvybėmis“, – laišką baigė jis.
K. Novickis anksčiau yra prisipažinęs, kad bauginančio turinio laiškus rašė iš pykčio, nes jo netenkino priimti teismų procesiniai sprendimai.