Kaltinimai klaipėdiečiui pareikšti dėl to, kad jis savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, numatančias draudimą ginklą nešiotis apsvaigusiam nuo alkoholio, draudimą nešiotis parengtą šaudyti ginklą ir draudimą ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklu, demonstravo ir davė apsvaigusiam nuo alkoholio bičiuliui (nustatytas mažiausiai 3,19 promilės neblaivumas) parengtą šaudyti revolverį „Arminius HW3“, nenumatydamas, kad dėl to gali kilti pavojus žmogaus gyvybei. Dėl tokio kaltinamojo elgesio revolveris nenustatytomis aplinkybėmis iššovė, pataikė kaltinamojo bičiuliui į krūtinę ir nukentėjusysis dėl šūvio metu patirtų sužalojimų mirė.
Kaltinimai vyrui buvo pareikšti ir dėl neteisėto didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (75 g) – laikymo namuose. Ši medžiaga kaltinamojo namuose rasta tą pačią dieną, kai įvyko neatsargus gyvybės atėmimas.
Kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir teigė, kad nukentėjusysis, paprašęs parodyti ginklą, vartė jį rankose, sukinėjo į visas puses, suko ginklą ant piršto. Vėliau kaltinamasis išėjo į balkoną parūkyti, o po to nuėjo į virtuvę paruošti kavos. Būdamas virtuvėje išgirdo šūvio garsą, nubėgęs rado kėdėje sukniubusį bičiulį. Teigia, kad nematė, kokiomis aplinkybėmis ginklas iššovė, nes stovėjo penkių metrų atstumu nuo nukentėjusiojo, atsukęs į jį nugarą. Dėl kaltinimų sprogstamosios medžiagos laikymu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir teigė, kad briketą su trotilu rado daugiabučio namo rūsyje ir jį parsinešė namo.
Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas nustatė, kad kaltinamojo versiją apie ginklo iššovimo aplinkybes paneigia byloje surinkti duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad šūvis atliktas iš artimo atstumo, tikėtina, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis šūvio metu buvo vienas priešais kitą, nes tiek ant nukentėjusiojo, tiek ant kaltinamojo kūno rasta daug šūvio pėdsakų. Teismas, remdamasis specialisto išvada ir jo paaiškinimais, duotais teisme, pažymėjo, kad šūvio pėdsakų kiekis ant kaltinamojo drabužių ir rankų būtų mažesnis, jeigu kaltinamasis būtų stovėjęs, kaip teigė, 4–5 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo ir atsukęs į jį nugarą.
Įvertinta ir tai, kad nusikaltimo dieną įvykio vietos apžiūros metu darytos vaizdo nuotraukos taip pat nepatvirtina kaltinamojo parodymų, jog jis šūvio metu virtuvėje ruošė kavą (ištraukė iš spintelės kavos puodelius, dėžutę su kava ir užkaitė virdulį), nes virtuvėje ant darbastalio nebuvo puodelių, kavinuko ir kitų kavai ruošti reikalingų daiktų.
Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kuris asmuo – kaltinamasis ar nukentėjusysis – laikė revolverį šūvio metu, tačiau šį aplinkybė nešalina kaltinamojo atsakomybės dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nes kaltinamasis, būdamas neblaivus, demonstruodamas ir perduodamas parengtą šaudyti revolverį kitam neblaiviam asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ir nešiotis šios kategorijos ginklą, nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – žūti kitas žmogus, nors pagal veiklos aplinkybes (ginklas užtaisytas, parengtas šaudyti, nukentėjusysis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir kt.) ir savo asmenines savybes (turi leidimą laikyti ir laiko net tris šaunamuosius ginklus, priklauso Lietuvos medžiotojų draugijai) galėjo ir turėjo tai numatyti.
Byloje nukentėjusieji ir jų advokatas prašė perkvalifikuoti nusikaltimą iš neatsargaus gyvybės atėmimo į nužudymą, tačiau teismas tokio prašymo netenkino ir pažymėjo, kad šiuo aspektu atsižvelgta į specialistų, ekspertų išvadas apie ginklo iššovimo aplinkybes (kokiu atstumu nuo ginklo buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, kuris iš jų galėjo (negalėjo) laikyti rankoje ginklą ir nuspausti nuleistuką). Atsižvelgta ir į paties kaltinamojo elgesį iš karto po nusikaltimo: jis pasiliko laukti iškviestų policijos pareigūnų, nesipriešino sulaikomas. Tokie veiksmai liudija, kad nukentėjusiojo mirtis nebuvo kaltinamojo veika siekiamas tikslas ar sąmoningas rezultatas. Be to, nors ant nukentėjusiojo kūno, be šautinės žaizdos, rasta ir kitų sužalojimų, tačiau sužalojimų vieta ir jų atsiradimo mechanizmas gali būti paaiškinami neblaivaus nukentėjusiojo griuvimu einant iš balkono. Tuo tarpu ant kaltinamojo rankų ir kūno nerasta sužalojimų, galinčių patvirtinti smurto vartojimą prieš nukentėjusįjį.
Skirdamas 5 metų laisvės atėmimo bausmę už neatsargų gyvybės atėmimą teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltinamasis kaltės nepripažino, kritiškai savo elgesio nevertina ir nesijaudina dėl sukeltų padarinių. Jis neatlygino net dalies savo nusikalstamu elgesiu padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių nepripažino. Duodamas parodymus jis buvo nenuoseklus, klaidino teismą dėl savo buvimo vietos šūvio metu, nukentėjusiojo elgesio ir pan., bandė perkelti atsakomybę pačiam nukentėjusiajam. Tai rodo atsainų požiūrį į savo nusikalstama veika sukeltus padarinius, sau naudingą įvykio aplinkybių neatsakingai elgiantis su legaliai laikomu šaunamuoju ginklu interpretavimą. Kaltinamasis teigė, kad apgailestauja dėl įvykių, tačiau teismo posėdyje dalyvavusių žuvusiojo artimųjų nuoširdžiai neatsiprašė.
Atsakomybę už šį nusikaltimą sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skirdamas 4 metų laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą sprogstamosios medžiagos laikymą teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines šio įvykio aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę už šį nusikaltimą sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, nuspręsta bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyta, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis turi nedelsiant atlikti vienų metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, atidėjimo laikotarpiu paskirtas įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų.
Nukentėjusiojo sutuoktinei priteistas 4 302 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiojo tėvams ir sūnui – po 20 000 Eur neturtinės žalai atlyginimo, nukentėjusiojo seseriai – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.