Nepavyksta rasti
Raseinių rajono policija jau ketvirtus metus ieško nusteistojo Dariaus Reimerio, pravarde Zeimeris. 2011 metų vasarą Raseinių rajono apylinkės teismas, subendrinęs atsakomybę už kelias nusikalstamas veikas, Zeimeriui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Didžiausia bausmės dalis skirta už naminės degtinės varymą ir platinimą. Tačiau antrankių jam uždėti nepavyksta, nes 37 metų nuteistasis slapstosi.
Raseinių rajono policijos komisariato vadovas Kęstutis Užemeckas sakė, kad pareigūnai neturi informacijos apie galimą nuteistojo buvimo vietą.
„Anksčiau esame gavę pranešimų, kad D. Reimeris lankosi pas Akstinų kaime gyvenančią moterį. Prieš kurį laiką pranešta, kad jis pastabėtas Akstinų kaime. Deja, tai nebuvo šviežia informacija, todėl nusikaltėlio nepavyko sulaikyti. Norėčiau paraginti gyventojus, kad pastebėję D. Reimerį ar kitą policijos ieškomą asmenį, mums paskambintų kuo skubiau“, - savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė K.Užemeckas.
Nutarėme veikti
Praėjusią savaitę redakcija sulaukė Pagojukų seniūnijos gyventojo skambučio. Atidus žmogus pranešė, kad D. Reimeris-Zeimeris jau kelintą dieną iš eilės pastebimas Akstinų kaime esančiame viename mediniame name.
Kadangi informacija galėjo būti kelių dienų senumo, nutarėme be reikalo netrukdyti pareigūnų ir gerai pasirengę prie nurodyto namo išvykome patys.
Iš pradžių išsiaiškinome, kas tame name gyvena ir nesunkiai gavome to žmogaus telefono numerį. Paskambinome jam praėjusį ketvirtadienį, spalio 30 dieną, apie vidurdienį. Atsiliepęs vyras atrodė gerokai įkaušęs. Prisistačiau apylinkėse neblogai žinomu vieno kaimo gyventoju ir bandžiau ištraukti informacijos apie Zeimerį bei kaip nors iš išvilioti jį iš namo: „A, girdi, Algi (vardas pakeistas – redakcijos pastaba), kur Darius yra?“ „Nežinau, žinok, neklausk (cituodami pokalbį praleidžiame gausų rusiškų keiksmažodžių srautą – redakcijos pastaba)“. „Buvo juk ką tik pas jus atėjęs. Man mašina prie parduotuvės užgeso. Reikia, kad pastumtų. Ateik su Dariumi, pastumsite“. „Ar galėsi paimti kokią vieną bonką degtinės, aš tau pinigus atiduosiu“. „Paimsiu. A, girdi, tai kur Darius yra?“ „Pabėgo Darius. Atvažiuosi, pasišnekėsime. Čia taip kalbėtis neišeina“. „Kaip aš atvažiuosiu. Patumkit“.
Tvirtino pažinęs balsą
Šioje pokalbio vietoje vyras padavė telefoną sugyventinei – pagal balsą ji atrodė dar girtesnė. „Tu tikrai vienas esi? Tuojau mano vaikas atvažiuos su dviračiu. Palauk. O su kokią mašina esi? O kokios palvos? Nu, gerai, aš tau paskambinsiu. Nu, davai, tada, iki.“ „Palauk. Ar Darius gatavas? Ne. Tai kur Darius? Darbuose...Tai kur jis dirba? Ateitų geriau mums padėti...“ „Jis nepaeina, savais darbais užsiėmęs...“ „Sakei, kad pas tave jis yra...“Nu, tai aišku, kad pas mane“. „Nu, tai paprašyk, kad mašiną padėtų pastumti...Nupirksiu alaus porą pūslių, jei padės pastumti mašiną...“.
Moteris padavė telefoną, pasak jos, Zeimeriui. Kartu su žurnalistais važiavęs Zeimerį neblogai žinantis žmogus tvirtino atpažinęs paieškomojo balsą.
„A, girdi, ar nenorėtum babatuką (taip vadinami miške verdami ypatingai bjauraus skonio ir labai stiprūs svaigalai – redakcijos pastaba) pavirti. Sakė, tu gerai moki. Aš pats, žinai, gerai nemoku“. „Nebenoriu, mečiau...“ „Tu gerai moki.“ „O kas tau sakė? Ne...jau užrišau visus tuos reikalus. Tai kam dabar į mane kreipiesi? Reikėjo prieš porą mėnesių į mane kreiptis. Dabar išvažiuoju į Airiją, viskas“.
Supratome klaidą
Netrukus supratome, kad padarėme klaidą – neįvertinome svarbaus berniūkščių vaidmens. Vos tik pamatęs, kad mūsų automobilis sustojo, arčiau namo vaikštinėjęs vaikis pribėgo prie lango ir kažką pasakė apie „mašiną“.
Buvome sustoję už kelių dešimčių metrų, todėl nusprendėme važiuoti į mažiau matomą vietą. Pakeliui stabtelėjome prie krepšinį žaidžiančio nepilnamečio ir paklausėme, ar nematė kur nors Dariaus Reimerio.
„Ne, seniai jau, daug laiko nematau.“ „Meluoji...“ „Nemeluoju, rimtai...Jo tai tikrai čia nėra.“ „Ką tik matėme prieš kelias minutes. Į kurį namą jis nuėjo?“ „Kur matėte? Kažkas čia kažkur ėjo, kažkur bėgo....Nieko nežinau.“ „Niekam nesakyk, kad su mumis šnekėjai, sakyk, kad kelio klausėme.“ „Gerai“, – patikino berniūkštis, bet buvo akivaizdu, kad tik be reikalo jį užšnekinome.
Tik jau po to, vėlyvą tos dienos vakarą, kai nušokęs nuo palėpęs įtariamas D. Reimeris pasileido bėgti laukais ir pasislėpė tamsoje, supratome, ką turėjo galvoje žmonės, pasakoję žurnalistams, kaip meistriškai užkietėję degtindariai išnaudoja nepilnamečius. Ypač tuo garsėja Raseinių rajono degtindarių vadu vadinamas 44 metų vyras, pravarde Antinas, kuris laikomas D. Reimerio globėju, nes pastarasis yra vienas iš labiausiai patyrusių babatuko virėjų. Pasakojama, kad Antinas pasižymi ne tik nepalenkiamu būdu, žiaurumu, bet ir sugebėjimu patraukti į savo pusę nepilnamečius.
Žiauri bausmė
„Man atrodo, kad šioje srityje jis turi ypatingų sugebėjimų. Nepilnamečiams Antinas yra didžiulis autoritetas. Nepilnamečiais jis dangstosi. Daug kas daroma nepilnamečių rankomis, nes jie yra nebaudžiami. Dar keisčiau tai, kad dažnai verbuoja ne asocialioms šeimoms priklausančius nepilnamečius, bet vaikus iš gana tvarkingų šeimų. Asocialių šeimų, matyt, privengia, nes jomis nuolat domisi socialiniai darbuotojai, tad vaikai gali ką nors išplepėti“, – pasakojo Šiluvos seniūnijos gyventojas.
Nepaklusnumą ar neapdairumą parodžiusiems samdiniams Antinas būna negailestingas. Tuo įsitikino netoli Akstinų gyvenantis aštuoniolikmetis, pravarde Miškinis. Kalbama, jog kartą Antinas jį aptiko visiškai pasigėrusį ir miegantį šalia miške stovinčio babatuko virimo katilo. Antinas jaunajam giruokliui neva numovęs kelnes, į užpakalį įkišęs plastikinį butelį, padaręs nuotraukų ir jas išplatinęs.
Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ kalbintas Šiluvos seniūnijoje gyvenantis ūkininkas mano, kad Antinas nepilnamečius arba neseniai pilnametystės sulaukusius jaunuolius į savo pusę patraukia labai paprastai – pinigais ir dovanomis.
„Nuperka jiems labai senų, bet važiuojančių automobilių, vienam paaugliui, žinau, nupirko dėvėtą mopedą. Ir perka juk ne šiaip sau: nepilnamečiai tampa žvalgais, pilstuko platintojais ir, kas baisiausia, tų nuodų vartotojais“, - krimtosi ūkininkas. Pasak jo, Šiluvos seniūnijos apylinkėse ir Pagojukų seniūnijai priklausančių Kaulakių apylinkėse vieša paslaptis, kur galima sutikti policijos jau trečius metus ieškomą, bet Antino globojamą Zeimerį.
„Zeimeris kone kasdien apsilanko Katauskiuose. Savo akimis mačiau, kaip pirko dešimt kilogramų mielių – aišku, babatukui varyti. Paskutinį kartą jį mačiau maždaug prieš pusmetį, kai jis kaime vaikščiojo pas vieną moterį“, – savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ tvirtino ūkininkas.
Ir vėl nepilnamečiai
Supratę, kad apie kaimą pasirodžiusius įtartinus žmones Zeimerio draugiją iš karto informavo nepilnamečiai, nusprendėme nuvažiuoti už kaimo ribos ir pasislėpti. Neabejojome, kad Zeimeris tuojau bandys pasišalinti iš mūsų stebimo namo. Ir nesuklydome. Forografui įsitaisius patogioje vietoje, gatvėje pasirodė susigūžęs žmogus, kuris skubiu žingsniu kiek paėjo pagrindine gatve (tuo metu jį nufotografavome), paskui šmurkštelėjo į vieno namo kiemą. Netrukus vėl pasirodė, vėl kirto pagrindinę gatvę ir dingo už mūrinio namo.
Vėl paskambinome Zeimerio bičiuliams ir paklausėme, ar jie pagaliau ateis pastumti užgesusio automobilio. Paklausiusi, kokios spalvos automobilis, moteris dar kartą pasakė, kad tuojau dviračiu atvažiuos jos vaikas ir su juo mes turėsime susitarti.
Tuo metu pagrindinėje kaimo gatvėje pasirodė tamsiai mėlynos spalvos „Volvo“ universalas.
„Dabar mes D. Reimerio nenutversime ir mums reikia pasišalinti. Tas „Volvo“ priklauso degtindariams ir jie, matyt, atvažiavo išsiaiškinti, kas čia tokie sukinėjasi po kaimą“, – perspėjo kelionėje mus lydėjęs Pagojukų seniūnijos gyventojas.
Šokome į automobilį ir nudulkėjome žvyruotu keliu į Šiluvos pusę. „Volvo“ ėmė važiuoti iš paskos.
„Jeigu mus vejasi Antinas, bus riesta. Jo net su kūju ant žemės nenuversi“, – juokdamasis pasakė žurnalistų palydovas. Maždaug už trijų kilometrų „Volvo“ beveik pasivijo redakcijos automobilį, keletą kartą blykstelėjo šviesomis. Tuo metu jau priatrėjome prie Šiluvos. Priekyje matėsi kelią greideriuojanti technika. „Volvo“ staiga atsiliko ir pasuko į miškelį.
Sugrįžome vakare
Pasalą nusprendėme pratęsti vakare. Taip darydami atsižvelgėme į degtindarių gyvenimo ypatumus išmanančio palydovo patarimą.
„Jei atvažiuotumėme prie to namo apie aštuntą valandą vakaro, visi jau butų smigę. Galėtumėme įeiti į vidų, įsitikinti, kad ten yra Zeimeris ir iškviesti policiją. Aš jį palaikyčiau, o jūs galėtumėte jį nufotografuoti“, – pasiūlė Pagojukų apylinkių gyventojas.
Iš pirmo žvilgsnio šis planas atrodė įgyvendinamas, tačiau netrukus supratome, kad didžiausia kliūtimi gali tapti name esantys nepilnamečiai. Tikėtina, kad be leidimo įsiveržę į vidų, vėliau sulauktumėme pretenzijų, kad vaikai dėl to patyrė šoką. Gali būti, kad tuomet žurnalistus užtampytų vaikų teisių gynimo institucijos. Atsižvelgdami į tai, pasirinkome sudėtingesnį variantą: įsitaisyti tamsoje netoli namo ir kantriai laukti, kol į lauko tualetą išeis Zeimeris. Taip ir padarėme.
Tačiau planą ir vėl suardė paaugliai. Mums artinantis prie namo, šmėstelėjo paauglio šešėlis, kuris žaibiškai įlėkė pro duris. Netrukus pro langą pasigirdo rėksmingas moters balsas – „Kas čia ateina“. Tuojau po to iš palėpės kažkas šlumštelėjo ant žemės ir pasileido bėgti už tvarto plytinčiais laukais.
Bruožai – gana ryškūs
Sugrįžome į automobilį ir skubėdami pasukome Raseinių link – neatmetėme galimybės, kad kažkurioje kelio atkarpoje mums bandys blokuoti.
Kitą dieną, penktadienį, atspaudinome dienos metu kaime padarytas nuotraukas ir nuvežėme jas parodyti D. Reimerį galintiems atpažinti žmonėms. Norėjome išgirsti abejonių nekeliantį patvirtinimą, nors mūsų palydovas prisiekinėjo, kad nuotraukoje – tikrai D. Reimeris.
Kaimo gatve einančio vyro nuotrauka, naudojant teleobjektyvą, buvo padaryta iš beveik 200 metrų atstumo. Tačiau veidą išryškinus, gana aiškiai matėsi pagrindiniai užfiksuoto asmens veido bruožai.
Painios abejonės
Nuotrauką pamatęs gana garbaus amžiaus Pagojukų seniūnijos gyventojas sakė: „Čia yra ne D.Reimeris, bet Antinas. Tikrai Antinas. Toks pat platus ir didelis veidas. Sužalota nosis.
Nuotraukoje esantis vyras atrodo stambus ir sportiškas (iš tiesų jis yra nedidelio ūgio ir sportišku jį palima pavadinti nebent dėl sportinės aprangos – redakcijos pastaba), o Zeimeris yra susigūžęs, bailus, atrodo užguitas“.
Tačiau tokius svarstymus netrukus sugriovė seniūnijos bendruomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantis 50 metų vyras: „Lyg ir panašūs veido bruožai į Antino, tačiau atrodo neįprastai rūškanas, kaip koks bradiaga, o Antinas iš tikrųjų atrodo sportiškai, net solidžiai“.
Kaulakių gyventoja: „Nuotraukoje yra Zeimeris. Pats Antinas nevartoja alkoholio ir nesitrainioja kaip valkatėlė kaimo gatvėmis, nesėdi viename kambaryje su prasigėrusiais. Tiesa, Antino ir Zeimerio bruožai yra gana panašus, nes jų veidai aptalžyti smūgių, todėl nosys priplotos, daug randų“.
Šiluvos bendruomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantis vyras patvirtino: „Aš tą Antiną gana dažnai matau. Nuotraukoje tikrai ne jis. Tai yra Darius Reimeris. Daug kas žino, kad jis paieškomas.
Neseniai su pažįstamais ta tema dar kalbėjomės: slapstosi tris metus, gyvena kaip vilkas, o jei būtų atsisėdęs į kalėjimą, jau galėtų džiaugtis laisve“.
Išvyko į kitą rajoną
Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ duomenimis, kitą dieną po pasalos Akstinų kaime Zeimeris kartu su broliu išvyko į Zarasus.
Raseinių rajono policijos komisariato vadovas K. Užemeckas patvirtino, kad bandydami surasti D.Reimerį Raseinių pareigūnai bendradarbiauja su kolegomis iš Zarasų, tačiau kol kas iš jų jokios reikšmingos informacijos neturi.
Pilietiški ir aktyvūs Šiluvos ir Katauskių bendruomenės nariai savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė labiausiai pergyvenantys dėl to, kad degtindarių tinklas įtraukia daug nepilnamečių ir paverčia juos vagimis bei jaunais alkoholikais.
„Daug kas žino vadinamuosius „stalinukus“ – nepilnamečius iš vienos daugiavaikės šeimos. Tų vaikų pagrindinis darbas yra vagiliauti ir teikti įvairias paslaugas degtindariams. Deja, degtindariai randa bendrininkų ir tarp pareigūnų. Tiesa, vienas pareigūnas jau atleistas, bet, kiek žinau, visiškai dėl kitos priežasties“, - apgailestavo Šiluvos rajone dirbantis ūkininkas, paminėjęs kelių atleistų pareigūnų vardus ir pavardes.
Tuo tarpu Antinas yra gerokai įbauginęs Šiluvos ir Pagojukų seniūnijų gyventojus. Kalbama, kad jis pagrasina net ir policijos kriminalistams, tačiau uždėti jam antrankius labai sunku, nes yra ypatingai atsargus – pats rankų niekur nekiša, bet gudriai išnaudoja nepilnamečius. Negana to, suteikia jiems tam tikrą parengtį – pamoko, ką reikia sakyti policininkams, kaip atlaikyti psichologinį spaudimą ir panašiai.