Tokį prašymą ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė I. Kazlaitės advokatas. Jo teigimu, už kaltinamąją laiduoti sutinka jos dėdė Gintaras Pavalkis.
Be to, advokato teigimu, pagrindas atleisti I. Kazlaitę nuo atsakomybės yra ir dėl to, kad ši teigiamai charakterizuojama ne tik darbovietėje, bet ir šokių kolektyve, kurį lanko laisvalaikiu.
Teisėjas Arūnas Budrys po pertraukos tęsė baudžiamosios bylos, kurioje I. Kazlaitei pateikti kaltinimai dėl tragiškos avarijos nesaugia pripažintoje pėsčiųjų perėjoje, nagrinėjimą. Šioje byloje žuvusiosios tėvai ir sesuo iš kaltinamosios prašo priteisti po 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Draudimo kompanija „Seesam“, kurioje I. Kazlaitė buvo apsidraudusi savo automobilį, nukentėjusiesiems jau atlygino turtinę žalą, bet kol kas neskuba sumokėti neturtinės žalos – 5 tūkst. eurų. Tai maksimali suma, kurią draudikai yra įsipareigoję sumokėti pagal pasirašytą sutartį. Pati I. Kazlaitė nukentėjusiesiems yra pervedusi 3 tūkst. eurų (šiuos pinigus jos šeima pasiskolino ir sumokėjo prieš teismo posėdį).
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Rimas Juodis teisme teigė, kad I. Kazlaitė yra kaltinama pažeidusi KET taisykles. „Ji nesustojo prieš pėsčiųjų perėjoje, kai pirmojoje juostoje buvo sustojęs automobilis praleisti per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją“, – teigė R. Juodis. Vairuotoja buvo blaivi.
Prokuroras mano, kad vairuotojos dėmesys buvo nukreiptas ne į kelią, nes nepastebėti pėsčiosios ji būtų negalėjusi, jeigu būtų žiūrėjusi į kelią.
Jauna vairuotoja: nepastebėjau, kaip ėjo pėsčioji
Kaltę I. Kazlaitė pripažino – teisme ji sakė, kad sostinės T. Narbuto g. važiavo namo iš darbo. „Nemačiau pirmojoje juostoje sustojusios mašinos, žiūrėjau į perėją, kai viskas įvyko, pamačiau per vėlai, nebesuspėjau sustabdyti savo mašinos“, – verkdama teisme kalbėjo jauna mergina.
„Nepastebėjau, kai išėjo mergina“, – tikino nuo 2013-ųjų vairuojanti kaltinamoji, kuri kaip pradedančioji vairuotoja savo automobilio nebuvo pažymėjusi klevo lapu.
„Kai sustojau, iš karto pribėgau prie merginos, kurią partrenkiau, norėjau skambinti greitajai, bet namuose buvau pamiršusi savo telefoną, šalia buvęs vyras paskambino“, – tragišką įvykį prisiminė.
„Kai po maždaug penkiolikos minučių atvažiavo greitoji, paklausiau, ar ji gyvens, bet man pasakė, kad ji žuvo – negalėjau patikėti, man buvo toks šokas“, – sakė šiuo metu ne tik studijuojanti, bet ir vienoje bendrovėje administratore dirbanti mergina. Ji teigė, kad gauna minimalų atlyginimą, todėl jai pareikštas 90 tūkst. eurų ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis.
„Sutinku atlyginti žalą, bet suma yra per didelė – aš tokių pinigų neturiu“,– sakė I. Kazlaitė.
Dėl avarijos teisiama mergina sakė, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, bet dažniausiai bendravo su žuvusiosios motina. „Skambinau ir klausiau, ar nereikia pagalbos, dėkojau, kad man leidžia bendrauti“, – teigė ji.
Tiesa, žuvusiosios sesuo teisme pareiškė, kad bent jos I. Kazlaitė neatsiprašė po nelaimės – tai padarė tik prieš teismo posėdį.
Motina nežino, ar atgaila yra nuoširdi
Dukros netekusi Pasvalio gyventoja Virginija Guigienė teisme prisiminė, kad tą dieną į jos namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pranešė,jog Vilniuje, T. Narbuto g. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo Vilniuje studijuojanti jos dukra Birutė. Į sostinę iš Pasvalio ji buvo atvykusi vos prieš pusantro mėnesio.
„Nuėjau į kambarį ir viską pasakiau vyrui – kad nebėra mūsų Birutės, – pasakojo ji. – Baisus gyvenimas, vyras sako, skambink Birutės telefonu, gal nesusipratimas. Paskambinome, atsiliepė tyrėja, papasakojo, kaip viskas nutiko, liepė kitą dieną atvažiuoti.“
Jos teigimu, I. Kazlaitė atvyko į laidotuves. „Paskui, praėjus gal porai savaičių, ji skambino telefonu – mes iki šiol verkiame, taip ir gyvename“, – nukentėjusioji teigė, kad draudimo bendrovė iki šiol neatlygino neturtinės žalos, nes esą „laukia teismo sprendimo“.
Tiesa, bylą perduodant teismui draudimo bendrovė „Seesam“ nurodė, kad draudimo išmoką nukentėjusiesiems išmokės, tačiau kažkodėl po pirmojo posėdžio savo poziciją pakeitė.
Moteris neslėpė, kad I. Kazlaitė jos atsiprašė dėl to, jog perėjoje užmušė dukrą.
„Atsiprašymą priėmiau, bet atleisti sunku – reikia laiko“, – teigė V. Guigienė. Paklausta, ar sutinka, kad I. Kazlaitė būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ji sakė: „Gaila ir jos, jauna mergaitė, gaila ir Birutės, bet nežinau, ar ji nuoširdžiai gailisi.“
„Širdyje – tuštuma, – teisme prisipažino žuvusiosios tėvas Julius Guiga. – Atsiprašyti lengva, bet kaip atleisti tokį dalyką.“
Jis neprieštaravo, kad I. Kazlaitė būtų atleista nuo atsakomybės. „Pasodinti jauną žmogų kažkaip irgi sunku“, – sakė žuvusios tėvas.
Tuo metu sesers netekusi Jūratė Guigaitė prisipažino, kad žuvusiąją užaugino – ji buvo vyresnė 8 metais. „Kai mama dirbo, buvau kaip auklė“, – sakė ji. - Nėra žodžių, kai netenki žmogaus, kuris buvo šalia, kokia širdgėla, tai nėra nusakoma.“
J. Guigaitė prisipažino, kad su I. Kazlaitė nėra net kalbėjusi. „Ji manęs atsiprašė, kai bendrai kalbėjo teismo salėje“, – žuvusiosios sesuo prieštaravo, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prokuroras pasiūlė bausmę
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. Juodis teisme pažymėjo, kad I. Kazlaitė negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nes neaišku, ar ji atlygins žalą nukentėjusiesiems. Be to, prokuroras pabrėžė, kad kaltinamosios advokatas nepateikė informacijos apie laiduotoją – ar jis nėra teistas, ar nebaustas už KET pažeidimus.
Anot kaltintojo, I. Kazlaitė per savo nedidelę vairavimo praktiką jau kartą buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus – vairavo automobilį be techninės apžiūros.
R. Juodžio teigimu, pagal kaltinimus, kurie pateikti I. Kazlaitei, baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki 8 metų bausmę. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes prokuroras kaltinamajai prašė skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi byla buvo išnagrinėta supaprastinta tvarka, jai bausmę pasiūlyta sumažinti trečdaliu – iki 2 metų 4 mėnesių.
Prokuroras mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. Kazlaitei neskiriant realaus laisvės atėmimo, todėl bausmės vykdymą sūlė atidėti 3 metams. Tokiam pačiam laikotarpiui jis siūlė merginai uždrausti vairuoti transporto priemones.
Kreipdamasi į teismą su paskutiniuoju žodžiu I. Kazlaitė dar kartą atsiprašė žuvusiosios artimųjų.
„Noriu atsiprašyti šeimos už tai, kad per nelaimingą atsitikimą, per mano kaltę praradote savo dukrą, seserį – šitą akmenį nešiosiu visą gyvenimą, man irgi sunku, jaučiu dėl to kaltę, visai nesididžiuoju, kad taip padariau“, – sakė I. Kazlaitė.
Šioje byloje teismas nuosprendį planuoja skelbti vasario 19 d.
Perėja yra nesaugi
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. Juodis anksčiau yra sakęs, kad „jau seniai yra priimtas sprendimas, jog perėja, kurioje nutiko nelaimė, neatitinka saugumo reikalavimų.“
„Buvo priimtas sprendimas vienaip ar kitaip ją rekonstruoti, o kada ji bus rekonstruojama, nėra aišku, šiuo metu yra padaryti pakeitimai – papildomas žymėjimas ar apšvietimas, daugiau dėl to reikėtų kreiptis į savivaldybę“, – teigė jis.
Anot prokuroro, nors perėja ir nebuvo saugi, tačiau tai nė kiek nesumažina I. Kazlaitės atsakomybės.
„Prieš pėsčiųjų perėją kiekvienas vairuotojas turi būti ypatingai atsargus, turi įsitikinti, kad saugu važiuoti, ypač kai pirmoje juostoje sustoja automobilis“, – pabrėžė prokuroras R. Juodis.
Nelaimė sostinės T. Narbuto g. įvyko praėjusių metų spalio 14-ąją, apie 15.50 val. Per pėsčiųjų perėją ėjusią 19-metę parbloškė dideliu greičiu lėkęs „Opel Tigra“, kurį vairavo I. Kazlaitė.
Partrenkta pėsčioji žuvo vietoje. Smūgis buvo toks stiprus, kad nublokšta mergina atsidūrė už keliolikos metrų nuo perėjos. „Opel Tigra“ automobilis sustojo dar už keliolikos metrų.