Gegužės 23 dieną Kauno apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama byla dėl itin žiauriai nužudyto jaunuolio, jį kankinant.
Kaltinamasis Tomas Šalnaitis net teismo buvo raminamas. Jis nesilaikė teismo drausmės, komentavo liudytojų parodymus. Demonstratyviai rodė, kad jam nesvarbu. Todėl T. Šalnaitis teismo buvo įspėtas.
Liudytojų apklausos
Teisme parodymus davusi kaltinamųjų pažįstama Rasa papasakojo, kad T. Šalnaitį pažįsta nuo mažens, su Klaudu Stėgvilu susipažino kur kas vėliau.
„Tomas ir Klaudas sutardavo gerai, jie kartu dirbo. Abu vyrai buvo geri, padėdavo kitiems. Tomas yra kiek karštesnio būdo“, – kalbėjo moteris.
Po nusikaltimo K. Stėgvilas atėjo pas ją į namus ir papasakojo, kad jis su Tomu nužudė kartu buvusį vaikiną. Kodėl taip padarė nepasakė. Ji ir neklausė, nes nepatikėjo: „ aš netikėjau, kad jie galėjo įvykdyti žmogžudystę“.
Tačiau po K. Stėgvilo pasakojimo Rasa nuėjo pas kaltinamuosius į namus. Namuose matė kraujo dėmes ant sienų, čiužinių ir kitų daiktų. Į policiją nesikreipė, nes bijojo dėl savo ir vaikų saugumo.
K. Stėgvilas bijojo, kad policija visko neišsiaiškintų ir jų nesuimtų.
Kitas kaltinamųjų pažįstamas Olegas papasakojo, kad apie žmogžudystę sužinojo iš policijos. Tada susisiekė su K. Stėgvilu ir pasiteiravo ar tai tiesa. K. Stėgvilas tai patvirtino. Pasakė, kad nužudė jaunuolį ir įmetė į Nemuną. Smulkmenų nepasakojo.
K. Stėgvilas Olegui sakęs, kad jie neprisipažins, kad nėra jokių įrodymų, kad slapstysis, bet policijai nepasiduos.
Teismo posėdyje nepasirodžius liudytojui Edgarui, jo parodymai buvo pagarsinti. Pasak Edgaro, Augustiną nužudė T. Šalnaitis. K. Stėgvilas buvo kartu, tačiau buvo neblaivus ir nieko nedarė. Kokiu būdu buvo nužudytas jaunuolis nežino, nes jam niekas smulkmenų nepasakojo.
Teisėsauga išsikalinėja ir aš išsikalinėsiu
Toliau teisėjas kreipėsi į T. Šalnaitį dėl parodymų davimo. Kaltinamasis demonstratyviai atsisakė duoti parodymus.
„Teisėsauga išsikalinėja ir aš išsikalinėju. Kokia teisėsauga tokie ir mes. Parodymus duoti atsisakau kategoriškai“, – reiškėsi T. Šalnaitis.
Teismas pagarsino kaltinamojo T. Šalnaičio parodymus
Kadangi kaltinamasis T. Šalnaitis atsisako duoti parodymus, teismas priėmė sprendimą jo parodymus pagarsinti.
T. Šalnaitis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus. Jo duoti parodymai skyrėsi. T. Šalnaitis tai aiškino pagalba tyrimui.
Vėliau kaltinamasis pagarsintų parodymų netvirtino, nes neva parodymai neteisingi, neatitinka realybės.
Nužudymo priežastis – asmens paieška
Ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose yra užfiksuota ir priežastis, kodėl buvo nužudytas jaunuolis. Tai mažų mažiausiai glumina: esą buvo nužudytas, nes jo ieškojo policija. Kaltinamieji teigė pagalvoję, kad dėl to jiems gali kilti bėdų, todėl nutarė ieškomą jaunuolį nužudyti.
Tyrimo duomenimis, viskas prasidėjo spontaniškai. T. Šalnaitis paėmė medinę kėdę ir nieko nesakęs ja trenkė jaunajam bičiuliui per galvą. Nuo smūgio jis prarado sąmonę ir nukrito ant grindų. Tada lipnia juosta buvo surištos sužalotojo rankos ir kojos bei apvyniota galva ties burnos sritimi, kad pastarasis nerėktų.
Surištą vaikiną T. Šalnaitis pradėjo mušti rankomis. Surinktais įrodymais, tada kaltinamasis pertempė surištąjį į kitą kambarį, kad niekas negalėtų pamatyti ir toliau mušė į įvairias kūno vietas. Daugiausia stengėsi pataikyti į galvą.
Durų slenkstis per minkštas smūgiams
„Taip pat paėmęs daužiau galvą į grindis, į durų slenkstį, tačiau supratęs, kad per minkštas smūgis, toliau jį mušiau. Abiem rankomis daužiau galvą nuo vienos iki dviejų minučių“, – apklausų metu kalbėjo T. Šalnaitis.
Kaltinamasis pasiėmęs kėdę daužė ja jaunuoliui per galvą. Mušė tol, kol kėdė sulūžo į dalis.
„Tada dūriau su sulūžusia kėdės koja į krūtinę ir badžiau į tą pačią vietą. Kadangi smūgiai buvo paviršutiniai, liepiau Klaudui laikyti įsmeigtą nuolaužą. Jis priklaupęs laikė medinę nuolaužą, o aš koja trypiau per nuolaužą, kad kuo giliau įsmigtų. Ištraukus medinę nuolaužą, iš žaizdos fontanu tryško kraujas“, – stingdančiai skambėjo pagarsinti T. Šalnaičio parodymai.
Toliau T. Šalnaitis atsisėdęs prie surišto, žiauriai žalojamo, kankinamo jaunuolio paėmė jam už galvos ir pradėjo ją sukti tai kairėn, tai dešinėn. Galvą suko kol trakštelėdavo, tada į kitą pusę.
Pamatęs, kad kankintas jaunuolis jau nebekvėpuoja, suprato kad jis jau mirė. Tada su K. Stėgvilu nutempė kūną į Nemuną ir jį ten paskandino.
Dėvėjo nužudytojo drabužius
Nors kaltinamieji po nusikaltimo bandė sunaikinti visus įkalčius, visgi susigundė kai kuriais nužudytojo drabužiais. T. Šalnaitis pasiliko sportinius batus ir džinsus, K. Stėgvilui atiteko švarkas, o kuprinę T. Šalnaitis atidavė savo broliui.
Bylos nagrinėjimo teismas dar nebaigė, tad kokių bausmių jiems prašys prokuroras kol kas neaišku.
DELFI anksčiau rašė apie du Jurbarko rajono gyventojus kaltinamus itin žiauriai nužudžius vaikiną. Tuo metu K. Stėgvilas ir T. Šalnaitis teisme pasakojo, kas įvyko tą dieną, kai buvo nužudytas jaunuolis, o sūnaus netekę tėvai su ašaromis akyse klausėsi, kaip žiauriai buvo žudomas jų vaikas.
Prisiėmė kaltę
25 metų K. Stėgvilas teigė, kad iki suėmimo gyveno ir dirbo užsienyje. Iki šiol jis nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį. 20-etis T. Šalnaitis jau spėjo dukart stoti prieš teismą. Vyras žinomas ne tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnams. Lenkijoje jam teko stoti prieš teismą už vagystę, o Lietuvoje už tai, kad nesėkmingai spruko nuo pareigūnų.
T. Šalnaitis savo kaltę pripažįsta visiškai. Tuo tarpu K. Stėgvilas teigia, kad jo veiksmai nelėmė aukos mirties.
Egzekucija
Sunkus nusikaltimas užfiksuotas 2013 metų paskutinę spalio dieną Veliuonos miestelyje. Vyrams pareikšti sunkūs kaltinimai – jie kaltinami, kad asmeninio konflikto metu kankindami ir itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį.
Nužudytas jaunas vyras buvo žiauriai mušamas, tyrėjai suskaičiavo daugybę smūgių rankomis, kojomis, egzekutoriai mušė net kėde, žiauriai daužė nė nesirinkdami kur.
Ketvirtadienį parodymus davė vienas iš kaltinamųjų K. Stėgvilas. Teismo salėje sėdintys nužudytojo vaikino tėvai turėjo išklausyti smulkaus pasakojimo, kaip buvo žudomas jų sūnus.
Klusniai vykdė nepilnamečio draugo nurodymus
K. Stėgvilas teisme pasakojo, kad jis nusikaltime dalyvavo minimaliai. Vyras teigė, esą beveik visus smurto bei nužudymo veiksmus atliko T. Šalnaitis.
Tą dieną trys vyrai buvo Veliuonoje, T. Šalnaičio senelio namuose. Nužudytasis ir T. Šalnaitis buvo viename kambaryje, o K. Stėgvilas kitame. Vyras pasakojo išgirdęs, kad iš kito kambario sklinda triukšmas. Atėjęs pamatė, kad T. Šalnatis, užgulęs ir keliu prispaudęs auką, smūgiuoja į galvą ir daužo, kur tik pasiekia.
K. Stėgvilas pasakojo, kad kai paklausė: „Kas čia vyksta?“, sulaukė pikto atsakymo: „Nesikišk“. Pasak vyro, tą dieną jie nebuvo vartoję alkoholio, tačiau gėrė nužudymo išvakarėse.
Ikiteisminės apklausos metu, K. Stėgvilas teigė, kad T. Šalnaitis ir nužudytasis konfliktavo neretai. T. Šalnaitį erzino, kad nužudytasis jo namuose savivaliavo: valgydavo, gerdavo, eidavo miegoti, kada panorėjęs.
K. Stėgvilas pasakojo, kad bijojo tuo metu dar nepilnamečio T. Šalnaičio ir klusniai vykdė visus draugo prašymus, nors pats buvo ketveriais metais vyresnis. K. Stėgvilas pasakojo, kad paprašytas laikė užpultojo rankas. Padėjo, kaip aukai būtų užrišta burna, surištos rankos ir kojos, o paskui tik stebėjęs, kaip draugas atlieka egzekuciją.
„Jis (T. Šalnaitis - DELFI past.) jį mušė rankomis ir kojomis į visas kūno vietas. Paskui pasakė, kad ir aš prisidėčiau, liepė mušti ir man, ir aš jam trenkiau po tris smūgius kumščiais į veidą ir kojomis į šonus, tik tiek“, - teisme pasakojo K. Stėgvilas.
Nužudę auką įmetė į Nemuną
Pasak vyro, T. Šalnaitis buvo labai įsijautęs, čiupo kėdę ir daužė auką tol, kol kėdė visiškai subyrėjo. O tada griebė kėdės kojos dalį, kuri buvo aštri, ir smeigė kelis kartus į krūtinę.
K. Stėgvilas teisme teigė, kad tiesiog stebėjo egzekuciją ir nieko negalėjo padaryti, jis buvo šoke.
T. Šalnaitis rankomis sukiojo nekentėjusiojo galvą į dešinę ir kairę pusę, bandė ją nusukti. Kai pamatė, kad auka kruvina ir nebejuda, K. Stėgvilas suprato, kad vyras yra nužudytas.
Tuomet K. Stėgvilas padėjo nešti lavoną prie Nemuno, kur nužudytasis buvo išmestas. Grįžę vyrai sudegino visus kruvinus rūbus bei daiktus, tvarkė namą, siekdami nuslėpti nusikaltimą.
K. Stėgvilas teigė, kad nenorėjo nei mušti nukentėjusiojo, nei skandinti ar slėpti, tačiau buvo išsigandęs ir tiesiog vykdė tai, kas jam buvo liepiama. K. Stėgvilas teisme ne kartą minėjo, kad T. Šalnaitis buvo fiziškai stipresnis, todėl jis bijojo T. Šalnaičio ir vykdė visus jo nurodymus. „Jis man sakė, kad aš irgi prisidėjau prie žudymo.
Reikia tylėti ir mes apie tai daugiau nekalbėjome“, - sakė K. Stėgvilas.
K. Stėgvilas nepripažįsta žudęs, pasak vyro, jo smūgiai nebuvo mirties priežastimi.
Po įvykio K. Stėgvilas apie nusikaltimą papasakojo savo pažįstamai ir po kelių dienų išvyko į užsienį. Vyras teigia, kad užsienyje buvo gerai įsitvirtinęs. Apie nusikaltimą daugiau niekam nepasakojo, nes bijojo atsakomybės ir prarasti turėtą neblogą gyvenimą.
Tėvai išgyveno dvigubą siaubą
Nužudytojo tėvai teismo salėje nesulaikė ašarų. „Geriau mus būtų nužudę, nes mes ir taip jaučiamės nužudyti“, – sakė nukankinto jauno vyro motina.
Nužudytojo tėvai DELFI pasakojo, kad 2013-ųjų spalio 20 dieną sūnus jiems pasakė, kad kelioms dienoms išvyks iš namų. Uteniškiai tėvai, nesulaukę jokių žinių ir nujausdami negerą, po 5 dienų pradėjo jo ieškoti, kreipėsi į Utenos policiją, tačiau kas nutiko jų sūnui, sužinojo tik po beveik pusantrų metų.
„Policija turėjo dirbti savo darbą. Pažiūrėkite, kaip dabar Ievos Strazdauskaitės buvo ieškoma? Mes paskelbėme paiešką spalio 25 dieną, tik spalio 31 jis buvo nužudytas. Kaip buvo galima jo nerasti?“ – teisėsaugos darbu piktinosi tėvai.
Pasak tėvų, nužudytojo kūnas buvo rastas 2014 kovo mėnesį Jurbarko rajone prie Smalininkų, buvo duotos užklausos dėl rasto kūno. Tačiau Utenos policija nereagavo. Kūnas buvo palaidotas kaip neatpažintas. Ir tik 2015 metais vasario mėnesį tėvų iniciatyva atliktas DNR tyrimas išaiškino, kad kad jų sūnus jau rastas ir palaidotas prieš 11 mėnesių.
Tėvai kūną perlaidojo 2015 metų balandžio mėnesį.