Raktą į laisvę iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo B. Kažukauskui padovanojęs teisėjas Kęstutis Jucys nusprendė, kad įtariamajam gręsianti labai griežta bausmė negali būti pagrindu jį laikyti už grotų. Teismas taip pat nusprendė, kad įtariamasis niekur nesislėps ir netrukdys procesui, o visus kol kas neatliktus veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali padaryti jam paskyrę ir švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismas B. Kažukausko skundą išnagrinėjo net nedalyvaujant įtariamojo advokatui Arnui Pauliukėnui, tiesa, į teismą iš įkalinimo įstaigos buvo atvežtas įtariamasis, anksčiau net skelbęs bado akciją dėl jam skirto suėmimo.
Lietuvos apeliacinio teismo paskelbta nutartis įsiteisėjo iš karto nuo jos paskelbimo, todėl pareigūnai buvo priversti nedelsiant B. Kažukauską paleisti į laisvę, nors dar šią savaitę buvo suplanavę įtariamojo apklausą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas buvo pratęsęs įtariamajam suėmimą trims mėnesiams – iki maksimalaus įstatyme numatyto 18 mėnesių termino.
„Apeliacinis teismas pritaria įtariamojo B. Kažukausko skundo argumentams, kad Vilniaus apygardos teismas nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali trukdyti procesui, - pažymima teisėjo nutartyje. – Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog B. Kažukauskas būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad B. Kažukauskas ir Sergejus Šcegolevas šioje byloje yra įtariamieji, todėl įvairių gynybos versijų kūrimas negali būti laikomas neteisėtu poveikiu“.
Teismas taip pat sutiko su B. Kažukausko skundo argumentais, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, toks ilgas suėmimo termino tęsimas (iki 18 mėn.) „padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas suponuoja išankstinę nuomonę dėl įtariamojo kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo“.
Todėl, pasak teismo, „didėja tikimybė“, kad ilgą laiką laikant asmenį suėmime bus pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso, Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
„Šiuo atveju vien tik bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas B. Kažukauskui pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes byloje yra kitų reikšmingų aplinkybių, kurios sumažina tokią galimybę“, – teisėjas pažymėjo, kad įtariamasis praeityje neteistas, iki suėmimo dirbo savo bendrovėje patarėju ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį.
Be to, teismo teigimu, vyras rūpinasi vaikais, nuolat bendrauja bei palaiko artimus ryšius su senyvo amžiaus tėvais, jiems padeda buityje.
„Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų apie B. Kažukausko nelegalias pajamas, o vien tik spėjimu minėto pagrįsti negalima“, – atmesdamas prokurorų argumentus, jog įtariamasis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nurodė teisėjas K. Jucys.
Teisėjo teigimu, B. Kažukauskas jau davė „išsamius parodymus“, kuriuose prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tiesa, ne dėl visų – įtariamasis neprisipažįsta organizuojant ir dalyvaujant nusikalstamą susivienijimą.
„Jis yra toliau pasirengęs bendradarbiauti su pareigūnais duodant išsamius parodymus, tinkamai atlieka savo procesines pareigas, – konstatavo teisėjas. – Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti įtariamojo ryšiai užsienio valstybėse (Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje), tačiau bylos medžiagoje nėra objektyvių neginčijamų duomenų patvirtinančių, kad jis būtent tokiu būdu siekdamas palengvinti savo padėtį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo“.
Be to, teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog įtariamasis kontrabanda užsiėmė beveik dvejus metus, negali būti argumentu, jog jis ir ateityje taip pat darys nusikalstamas veikas.
„Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad vertinant ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtį ir sudėtingumą, darytina išvada, jog byla bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl Apeliacinio teismo nuomone, visus ikiteisminio tyrimus veiksmus galima netrukdomai atlikti įtariamajam B. Kažukauskui neskiriant kardomosios priemonės – suėmimo“, – nurodė teisėjas.
Įtarimai dėl 30 epizodų, vienas įtariamasis užsiminė apie narkotikų ir ginklų kontrabandą
Ikiteisminį tyrimą dėl V. Karaliaus grupuotės atliekantys pareigūnai B. Kažukauską įvardija kaip jo dešiniąją ranką – įtariamajam yra inkriminuota 30 epizodų dėl 27 mln. Lt vertės cigarečių kontrabandos. Už tai įstatymai numato tik laisvės atėmimo bausmę, be jokių lengvesnių variantų.
Vienas įtariamojo bendrų – jo verslo partneris - iki šiol yra ieškomas. Be to, vienas įtariamųjų pareigūnams nurodė, kad B. Kažukauskas iki sulaikymo esą bendravo dėl ginklų ir narkotikų kontrabandos.
Byloje šiuo metu yra net 35 įtariamieji, šiuo metu ikiteisminiai tyrimai yra išskirti į du atskirus, o rugsėjo pabaigoje visą medžiagą ketinama perduoti Vilniaus apygardos teismui. Dalis įtariamųjų jau yra nubausti baudžiamaisiais įsakymais, iš jų priteisti milijoniniai ieškiniai.
Tyrimas užtruko dėl bendradarbiavimo su užsienio valstybių pareigūnais – įtariamiesiems inkriminuojama kontrabanda susijusi su veikomis Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje.
V. Karalius ir su juo susiję kontrabandos organizatoriai bei gabentojai Muitinės kriminalinės tarnybos ir Generalinės prokuratūros pareigūnams įkliuvo praėjusių metų balandį. Tai viena didžiausių kontrabandos bylų per visą Lietuvos teisėsaugos istoriją po Nepriklausomybės atkūrimo.