Muitinės pareigūnams iškeltą baudžiamąją bylą pirmadienį pradėjo nagrinėti teisėjas Algimantas Valantinas – buvęs generalinis prokuroras.
Keli muitininkai dėl piktnaudžiavimo jau yra nuteisti – jie sutiko, kad procesas baigtųsi baudžiamuoju įsakymu.
Tiesa, pirmasis posėdis nebuvo sėkmingas – nors į teismą atvyko visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnai, tačiau dėl užimtumo kitose bylose ar dėl atostogų nepasirodė keli advokatai. Teismas tegalėjo tik suderinti posėdžius - pirmasis įvyks lapkričio 15-ąją.
Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūros kaltinimų sulaukė Nina Novičkova, Saulius Kuksa, Valerijus Pavlovskis, Sigitas Bukėnas, Arvydas Pranskus, Raimundas Šidlauskas, Arvydas Kadzevičius, Aleksandras Jelizarovas, Jonas Dzikevičius, Gediminas Sobolevas, Jūratė Čebatoriūnienė, Giedrius Gabrusėnas, Artūras Dervinis, Rytis Linkevičius, Gediminas Kerys, Adas Trakymas, Liliana Usevičienė, Daiva Kriaučionienė, Danutė Gančierienė, Jurgita Jakulevičiūtė, Eduardas Blinovas, Zigmas Jašinskis, Miroslavas Jankovskis, Algirdas Baronas, Andžela Rodzevičiūtė, Marius Stračinskis, Lidija Blonskienė, Jurijus Beriozovas ir Vladas Korsakas.
Vienas pareigūnas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Baudžiamąją bylą sudaro net 30 tomų dokumentų.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad pareigūnai veikė kaip nusikalstamo pasaulio atstovai – visus iš vairuotojų gautus pinigus dėdavo į bendrą kasą, o darbui pasibaigus pamainos vyriausiasis inspektorius pinigus visiems padalindavo po lygiai.
Taip kiekvienas pareigūnas į kišenę įsidėdavo nuo 150 iki 250 litų. Jeigu suma nesidalindavo, dalį pinigų palikdavo bendroms reikmėms ir už tai pirkdavo kavą, arbatą, cukrų ir pan.
„Tai buvo tokia tradicija, pinigai buvo gaunami už nieką“, – prisipažino kai kurie pareigūnai.
Daugiau kaip 30 muitininkų buvo sulaikyti praėjusių metų gruodžio 5-ąją – kelis mėnesius Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai slapta stebėjo Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojus.
Tyrimo metu paaiškėjo schema, kuria prieš kelerius metus naudojosi ir kiti muitininkai – iš valstybės sieną kertančių vairuotojų buvo imami pinigai. Juos vairuotojai turėdavo įdėti į pareigūnams pateikiamus dokumentus.
Pinigus suskaičiuodavo tualete
Jau anksčiau nubaustas Medininkų kelio posto inspektorius Ivanas Dervanovskis yra prisipažinęs, kad dažnai pamainos viršininkas jį paskirdavo vyriausiuoju inspektoriumi, todėl jis buvo atsakingas ne tik už savo bendradarbius, bet ir jų surenkamus pinigus.
„Kai poste prasidėjo pertvarkymas ir remonto darbai, ėmė strigti posto darbas – susidarydavo automobilių eilės, vairuotojai buvo nepatenkinti ir pradėjo prie dokumentų pridėti pinigų, kuriuos paduodavo per langelį, – sakė I. Dervanovskis. – Jie norėjo, kad būtų greičiau įforminami dokumentai ir sklandžiau vyktų procesas. Vėliau pinigų dėjimas į dokumentus pasidarė įprastu dalyku“.
Dabar jau buvęs pareigūnas net prisiminė atvejį, kai pirmą kartą iš vairuotojo gavo pinigų: „Juos paėmiau ir pasakiau „ačiū“.
I. Dervanovskis pasakojo, kad muitininkai buvo susitarę, jog iš vairuotojų gaunami kyšiai bus dedami į bendrą kasą, o paskui lygiomis dalimis pasidalinami.
„Aikštelėje po stalu stovėjo šiukšlių dėžė, kurioje po šiukšlių maišu buvo dar vienas maišas, į kurį pareigūnai sunešdavo ir sudėdavo per darbo laiką iš vairuotojų surinktus pinigus, – atskleidė I. Dervanovskis. – Vėliau už aikštelę atsakingas asmuo iš šiukšlių dėžės paimdavo pinigus ir nuėjęs į tualetą juos padalindavo dalimis ir išdalindavo dirbusiems pareigūnams“.
Ilgametis muitininkas neslėpė, kad ir pats ne kartą iš šiukšlių dėžės ėmė pinigus, o paskui juos tualete suskaičiuodavo ir padalindavo.
„Pinigų būdavo surinkta įvairia valiuta – litais, eurais, Rusijos rubliais ir JAV doleriais, – sakė I. Dervanovskis. – Pinigus turėdavau išrūšiuoti pagal valiutą ir dalindavau lygiomis dalimis tarp tuo metu importo aikštelėje dirbusių pareigūnų, kad visiems atitektų vienodas skaičius visomis valiutomis surinktų pinigų. Jei likdavo pinigų likutis, kuris nepasidalindavo lygiomis dalimis, jis buvo skiriamas bendroms reikmėms: kavai, arbatai, cukrui ir pan.“.
Nuslėpti gaunamus pinigus buvo nesudėtinga
„Vidutiniškai per parą vienam pareigūnui gaudavosi nuo 50 iki 250 litų – į dokumentus būdavo dedami 5-20 litai, 5-10 JAV dolerių, 5 eurai, 100-300 Rusijos rublių“, – sakė muitininkas.
Jis taip pat prisipažino, kad nuslėpti gaunamus pinigus buvo nesudėtinga.
„Kadangi visada būdavau apsirengęs kombinezonu, ant kurio pilvo buvo kišenė, pinigus įsidėdavau į kišenę, o vėliau juos sumesdavau į šiukšlių dėžę“, – sakė I. Dervanovskis.
Pareigūnas tikino, kad niekada iš vairuotojų nereikalaudavo pinigų, tačiau jų neatsisakė, nes po skyrybų reikėjo išlaikyti dukrą.
„Jeigu nebūdavo įdėta pinigų, tai ir nereikėdavo, suformindavau dokumentus ir paleisdavau vairuotoją“, – per apklausą kalbėjo jis.
Muitininkas: vairuotojai buvo verčiami mokėti pinigus
Tuo metu I. Dervanovskio kolega, į darbą priimtas būtent tuomet, kai buvo pradėti slapta sekti muitininkai, pareiškė, kad kai kurie muitininkai specialiai užlaikydavo tuos vairuotojus, kurie prie dokumentų neįdėdavo pinigų.
„Kai įsidarbinau Medininkų poste, supratau, kad čia veikia sistema – į Lietuvą atvykstantis vairuotojas, norėdamas susitvarkyti dokumentus, turi muitinės pareigūnui į pasą įdėti pinigų, – sakė muitininkas. – Iš karto kolegų ėmiau klausinėti, už ką yra renkami pinigai, tačiau man tebuvo paaiškinta, kad yra tokia tvarka: tai yra tokia tradicija, jie dedami ne už nieką“.
Pasak muitininko, kuris baudžiamojoje byloje yra tik liudytojas, tais atvejais, jei vairuotojai į pasą neįdėdavo pinigų, ilgiau užtrukdavo muitinis forminimas, be to, buvo detaliai tikrinamos transporto priemonės, o pats krovinys ir transporto priemonės būdavo siunčiamos peršviesti rentgenu bei ant svarstyklių.
„Tokiu atveju vairuotojas poste užtrukdavo gerokai ilgiau – paprastai dokumentai yra sutvarkomi per 10 min., o tokiu atveju, kai vairuotojas neįdeda į pasą pinigų, jo forminimas ir dokumentų tvarkymas užtrunka 30-40 min.“, – sakė jis.
Muitininkas taip pat atskleidė, kad yra girdėjęs, kaip kai kurie jo bendradarbiai vairuotojams laidydavo užuominas apie kyšį.
„Kai į dokumentus nebūdavo įdėta pinigų, kai kurie muitininkai rodydavo į pasą ir klausdavo „kur“ ar „kur fito“, – sakė jis. – Esu girdėjęs sakant, kad „reikia padaryti kopiją“, o tai reiškia, jog vairuotojas turi padvigubinti jau į pasą įdėtą pinigų sumą, nes per mažai įdėta, pvz. tik 100, o tvarka buvo tokia, kad reikia įdėti 200 rublių“.
Muitininkas sakė, kad po kiekvienos pamainos gaudavo 150-200 Lt.
Vežėjai vairuotojams duodavo pinigų kyšiams mokėti
Kad Medininkų kelio poste muitininkams reikėdavo mokėti pinigus, pareigūnams patvirtino ir vairuotojai.
Vienoje krovinių pervežimo bendrovėje dirbantis vairuotojas pasakojo, kad visi Lietuvos ir Baltarusijos sieną kertantys vairuotojai žinodavo, jog neįdėjus pinigų muitininkai ims kabinėtis.
„Poste yra tokia tvarka, kad važiuojant per postą ir forminant dokumentus visada reikia pareigūnams įdėti pinigų, o jeigu jų neįdedi, muitininkai susigalvoja papildomų veiksmų, siunčia į rentgeną arba dar kur nors, – sakė vairuotojas. – Visada stengiausi į pasą įdėti pinigų, kad prie manęs nesikabinėtų, tačiau kartą jų neįdėjau, tai muitininkas mane nusiuntė į rentgeną peršviesti automobilį“.
Krovinius iš Ukrainos į Lietuvą dažnai gabenantis vairuotojas sakė, kad kyšininkavimo schema Medininkų kelio poste yra plačiai žinoma vežėjų tarpe.
„Mano įmonės vadovas duoda pinigų ir šitoms išlaidoms“, – prisipažino vairuotojas.
Muitinės vadovas: tai – giluminė problema
I. Dervanovskiui už piktnaudžiavimą bendrininkų grupėje teismas yra skyręs 58 MGL dydžio (7 540 Lt) baudą.
Po muitininkų sulaikymo Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius prisipažino, kad korupcijos mastas jo nenustebino.
„Pripažįstu, kad tai yra giluminė problema, yra sudaryta darbo grupė, yra kompleksas priemonių parodyti, jog su korupcija nebus taikomasi“, – aiškino A. Šipavičius.