Didelę sumą grynųjų pinigų I. Ž. bute 2019 metų gegužę kratos metu rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.
Į VSAT pareigūnų akiratį I. Ž. pakliuvo įtariant disponavimu kontrabandinėmis cigaretėmis. Atlikus ikiteisminį tyrimą, 2020 m. liepos mėnesį Panevėžio apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu I. Ž. buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, jam buvo skirta 13 tūkst. 800 eurų bauda.
Dėl kratos metu I. Ž. namuose rastų grynųjų pinigų (beveik 250 tūkst. eurų) kilmės, įtariant neteisėtą praturtėjimą, buvo atliktas atskiras ikiteisminis tyrimas. Jį atliko VSAT Pagėgių pasienio rinktinės tyrėjai, o vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
Vilniaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs šią bylą, šių metų balandžio 12 dieną pripažino I. Ž. kaltu dėl neteisėto praturtėjimo. Teismo neįtikino kaltinamojo argumentai, kad kratos metu surasti pinigai įgyti legaliai – sutaupyti iš jo bei žmonos algų, gauti pardavus nekilnojamąjį turtą ir padovanoti artimųjų, netgi – išlošti lažybų bendrovėse. Surinkti byloje duomenys, specialistų išvados tai paneigė, praneša Generalinė prokuratūra.
Teismas konstatavo, kad I. Ž. paaiškinimai dėl kratos metų rastų pinigų kilmės nėra pagrįsti, jie pateikti kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendyje taip pat pabrėžiama, kas kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, jam skirtos gan didelės piniginės baudos, kurias jis sumokėjo. „Ši aplinkybė taip pat sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad kaltinamasis I. Ž. kratos metu rastas pinigines lėšas sukaupė ne iš teisėtų pajamų šaltinių“, – rašoma Vilniaus apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.