Tokios aplinkybės pirmadienį paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme, kuris jau trečią kartą nagrinėja Palangos verslininko Gedimino Jackos ir Žemaitijos banditų baudžiamąją bylą.
J. Bielskis – vienas iš kaltinamųjų šioje byloje, tačiau yra priskirtas ypač svarbių liudytojų programai ir visą parą yra saugomas pareigūnų. Buvęs Henriko Daktaro geras bičiulis yra liudijęs ir šio grupuotės byloje.
Jį ginantis advokatas teisme sakė, kad kaltinamasis nuo rugpjūčio 16-osios gydomas ligoninėje dėl patirtos traumos. Gydymas jam gali būti baigtas ne anksčiau kaip iki šios savaitės pabaigos.
Tuo metu G. Jacka teigia, kad J. Bielskio vairuojamas motociklas rėžėsi į troleibusą. „J. Bielskis sakė, kad dažnai važinėja vienas“, - teigė jis, pažymėjęs, jog informacija apie įvykusią avariją yra įslaptinta.
Nors J. Bielskis ir negalėjo dalyvauti pirmadienį surengtame teismo posėdyje, tačiau tai nebuvo kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą – valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis pranešė, kad visiems kaltinamiesiems, išskyrus J. Bielskį ir G. Jacką, keičia kaltinimus.
Atsižvelgdamas į naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, valstybinis kaltintojas atsisakė kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų dėl banditizmo, tačiau jiems papildomai bus inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurios anksčiau apimdavo banditizmo sąvoką.
Nauji kaltinimai pasunkės tik Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui, tuo metu kitiems kaltinamiesiems pagal naujai pateiktus kaltinimus grės maždaug tokio paties dydžio bausmės.
Pagal naujai pateiktus kaltinimus Kauno šešėlinio pasaulio autoritetu laikytą Ramūną Kuzminą, pravarde „Ramaškė“, nužudę kaltinamieji gali sulaukti net įkalinimo iki gyvos galvos.
Generalinės prokuratūros teismui perduotoje byloje yra 12 nusikalstamos veikos epizodų dėl itin sunkių nusikaltimų padarymo. Nusikaltimai buvo padaryti 1992–2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose.
Manoma, kad Šiaulių nusikalstamo pasaulio šulai Saulius Skėris (jis mirė bylą nagrinėjant teisme) ir Viktoras Mula 1992 m. organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti atskirus asmenis, patys dalyvavo gaujoje ir jos daromuose užpuolimuose.
Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimų padarymui kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.
Gaujos nariai kaltinami dėl trijų nužudymų, pasikėsinimų nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimais neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.
Atliekant ikiteisminį tyrimą byloje iš jos buvo išskirtos ir teismui jau perduotos kelios baudžiamosios bylos. Šiuo metu nagrinėjamą bylą sudaro daugiau kaip šimtas tomų.
Bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2008-ųjų gruodį, tačiau po poros metų buvo priverstas ją nagrinėti iš naujo – iš teisėjo pareigų buvo atleistas neblaivus darbe pasirodęs teisėjas Zenonas Birštonas. Praėjusių metų balandį į korupcijos skandalą pakliuvo teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Ryšardas Skirtunas, todėl byla buvo perduota naujai kolegijai.
Toks „procesas“ iš dalies palankus kaltinamiesiems – jie kai kuriuose epizoduose negalės būti nuteisti, nes suėjo baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminas.
Byloje dėl įvairių nusikaltimų prieš teismą stojo net 13 asmenų. Tarp kaltinamųjų – ir pareigūnams gerai žinomi su nusikalstamu pasauliu siejami asmenys: verslininkas G. Jacka, su Kauno nusikalstamu pasauliu siejami Arikas Pastuškovas ir pareigūnų saugomas bei anksčiau nuo jų į Rusiją pasprukęs J. Bielskis, Šiaulių nusikalstamo pasaulio „autoritetai“.