Kaip jaustumėtės gavę tokio pobūdžio laišką?
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, kuriai į darbą buvo atsiųstas tokio turinio laiškas, ne juokais išsigando – kaskart po darbo eidama namo apsidairydavo, ar jos niekas neseka. Grasinimas nužudyti jai pasirodė realus, nors ir žinojo, kas tiksliai trokšta jos mirties.
Šiuo metu Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis 26 metų Trakų rajono Rūdiškių miestelio gyventojas Janas Pelevinas antradienį išgirdo jau vienuoliktąjį nuosprendį – Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad grasinantį laišką teisėjai V. Lučkauskaitei atsiuntęs kalinys už grotų turės praleisti 8 mėnesius.
Tačiau į laisvę J. Pelevinas taip greitai neišeis – kitais nuosprendžiais jam skirtas įkalinimas daugiau kaip 7 metams.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Irma Randakevičienė nutarė kol kas J. Pelevinui nebendrinti paskirtos bausmės – bus laukiama pataisos įstaigos teikimo.
Nuosprendį ramiai išklausęs J. Pelevinas buvo ramus tik tada, kai posėdžių salėje buvo teisėja – vos tik ji išėjo pro duris, nuteistasis nebetramdė emocijų ir ėmė necenzūriniais žodžiais plūsti jį fotografavusią fotografę, reikalaudamas, kad konvojaus pareigūnai kuo greičiau jį išvestų iš salės.
Kaip įmanydamas J. Pelevinas bandė slėpti savo veidą, nors savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ puikuojasi nuotraukomis iš įkalinimo įstaigos, o nuteistiesiems už grotų griežtai draudžiama naudotis internetu.
Daugybę kartų dėl vagysčių teistas J. Pelevinas yra gerai žinomas ne tik Trakų policijos pareigūnams, kurie išaiškindavo jo įvykdytus nusikaltimus, bet ir kitų rajonų teisėsaugininkams – vyras taip pat du kartus buvo teistas dėl grasinimų nužudyti, kai taip pat siuntė laiškus Šalčininkų ir Ukmergės teisėjams.
O laišką Trakų rajono apylinkės teisme dirbančiai teisėjai V. Lučkauskaitei nuteistasis išsiuntė iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TIK). Vyras net nebandė slėpti savo tapatybės – ant voko užrašė savo vardą ir pavardę.
Laišką, kuris labiau primena visiškai nemokančio rašyti asmens rašliavą, J. Pelevinas teisėjai išsiuntė apimtas didžiulio pykčio – išnagrinėjusi nuteistojo prašymą V. Lučkauskaitė atsisakė jam sušvelninti paskirtą bausmę.
„Pasikarščiavau“, – šiandien sako J. Pelevinas. Tačiau neslepia – iš tikrųjų buvo pasiryžęs blogiausiam.
„Iš pradžių galvojau, ką padaryti šiai teisėjai, būčiau kolonijoje susitaręs, turėjau minčių jai pakenkti“, – teisme sakė jis.
Nuteistasis piktinosi, kad teismai jam už padarytus nusikaltimus skiria esą per griežtas bausmes.
„Visus teisia kaip žmones, o man už vagystes skyrė po 3 metus, – sakė J. Pelevinas. – Galvojau, kad pagaliau išvažiuosiu iš pataisos namų, jau pavargau sėdėti Marijampolės pataisos įstaigoje, kur kaliu su narkomanais. Noriu išvažiuoti kuo toliau nuo jų.“
Tuo metu baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta teisėja V. Lučkauskaitė pareigūnams nurodė, kad nebuvo pagrindo sušvelninti J. Pelevinui skirtą bausmę, todėl jo prašymas buvo atmestas.
Teisėja tikino, kad atsiųstas laiškas ją labai išgąsdino .
„Patyriau blogas emocijas ir baimę, ypač pirmas kelias savaites eidama gatve vis apsidairydavau, jaučiausi nesaugiai, – sakė ji. – Ir dabar nesijaučiu saugi, nes savo laiške nuteistasis rašė, kad būsiu nušauta ir galbūt pagrobta.“
Nors dėl patirtų dvasinių išgyvenimų teisėja galėjo pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė – esą svarbiausia, kad jai grasinęs asmuo būtų tinkmai nubaustas už savo veiksmus.
O J. Pelevinas tikino, kad dėl savo parašyto ir išsiųsto laiško gailisi. Tokios taktikos jis laikėsi ir anksčiau, kai teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl grasinimo nužudyti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėją Editą Zarembienę.
Jai laišką J. Pelevinas parašė kalėdamas Marijampolėje – teisėjos jis net nepažinojo, tačiau jos vardą ir pavardę pamatė ant nuosprendžio, kurį įkalinimo įstaigoje ant spintelės buvo pasidėjęs vienas nuteistasis.
Savo laiške kalinys rašė, kad buvo esą neteisingai nuteistas ir teisėjai pasiūlė pačiai pasikarti, nes kitu atveju jis pakars, bet prieš tai – kankins. Be to, J. Pelevinas grasino, kad kentės ir teisingumą vykdančios teisėjos šeima.
Vėliau J. Pelevinas teisinosi, kad nebūtų įvykdęs grasinimo, o tik norėjo, jog būtų perkeltas į kitą zoną, nes sėdėti Marijampolėje jam nepatinka.
„Rašytojo“ J. Pelevino pavardė buvo minima ir kito Marijampolėje bausmę atliekančio ne kartą teisto kalinio baudžiamojoje byloje – 31 metų Audrius Maldaikis buvo nuteistas už tai, kad grasino nužudyti Utenos rajono apylinkės teismo teisėją Laimą Dumskienę.
„Išžudysiu visą tavo šeimą, nupjausiu su britva tau tą durną galvą“, – laiške rašė A. Maldaikis. Šį laišką, kaip paaiškėjo, iš įkalinimo įstaigos paštu išsiuntė J. Pelevinas.
Tiesa, A. Maldaikis, kuris gyvenime net nebuvo susidūręs su teisėja L. Dumskiene, neigė savo kaltę ir aiškino, kad laišką parašė paprašytas J. Pelevino – esą šis nesakė, jog jis yra skirtas teisėjai, o jį ketino siųsti žmogui, nuo kurio yra nukentėjęs. Anot nuteistojo, J. Pelevinas nemoka taisyklingai rašyti, todėl paprašė parašyti jo padiktuotą tekstą, kurį žadėjo vėliau pats perrašyti.
„Manau, kad tapau gudrybių auka“, – sakė A. Maldaikis, pažymėjęs, jog J. Pelevinas esą priklauso žemesnei kastai nei jis pats, todėl kalinio šiam pagailo ir sutiko parašyti tą juodraštį.
Tuo metu J. Pelevinas neigė, kad priklauso žemesnei kastai ir tikino, jog daug kalinių įkalinimo įstaigoje matė, kaip buvo rašomas laiškas. Be to, ant jo buvo nupieštas didelis vyriškas lytinis organas. „Todėl visi labai juokėsi“, – sakė kalinys.
Kodėl rašinėja laiškus teisėjoms, J. Pelevinas tiksliai negali paaiškinti, tačiau tikina, jog psichikos sutrikimų neturi.