Bet pinigų negalėjo grąžinti – neturėjo iš ko, o gautus pinigus jau buvo išleidusi. Mergina būtų paėmusi ir daugiau kreditų, tačiau bendrovėms sukėlė įtarimų ir pinigų nebegavo.
O tuo metu močiutės vardu jau buvo išduota kreditų beveik už 2,5 tūkst. eurų.
Tokios aplinkybės trečiadienį buvo atskleistos Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo – 22 metų Julija Sviantickaja buvo pripažinta kalta net dėl 60 nusikalstamų veikų.
J. Sviantickajai teismas skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamoji pripažino jai pateiktus kaltinimus ir byla buvo išangrinėta supaprastinta tvarka, nuteistajai bausmė buvo sumažinta trečdaliu.
Tačiau į įkalinimo įstaigą anksčiau neteista mergina nebus siunčiama – J. Sviantickajai bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Jos metu mergina turės tęsti darbą arba mokytis, būti namuose nuo 23 iki 6 val., neišvykti iš Vilniaus be bausmės vykdymą prižiūrinčios Probacijos tarnybos žinios.
Be to, nuteistoji trims greitųjų kreditų bendrovėms per dvejus metus privalės sumokėti daugiau kaip 2,6 tūkst. Eur – tiek liko skolinga jos močiutė. Ji, beje, dalį anūkės skolų buvo padengusi iš savo pensijos, bet pamačiusi, kad skolos nemažėja, o iš kredito bendrovių vis plaukia nauji laiškai su reikalavimais padengti įsiskolinimus, kreipėsi į policiją.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kreditus iš įvairių bendrovių J.Sviantickaja ėmė nuo 2015 m. balandžio iki birželio. Gavusi močiutės prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ji jungėsi prie kredito bendrovių puslapių, norėdama patvirtinti tapatybę joms pervesdavo 1 centą ir užpildydavo paraišką paskolai gauti.
Pinigai netrukus įplaukdavo į sąskaitą – naudodamasi močiutės kortele mergina pinigus išgrynindavo Vilniuje esančiuose bankomatuose.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiaja pripažinta kaltinamosios močiutė sakė, kad pavasarį anūkė paprašė banke atidaryti sąskaitą ir paimti elektroninės bankininkystės duomenis – tai esą yra reikalinga jos smulkiam verslui.
„Sakė, kad dirba su kompiuteriu, o ką, net neklausiau, nes nieko nesuprantu kompiuterinėje technikoje, nes už net komunalines paslaugas einu sumokėti į spaudos kioską ar parduotuvę“, – per apklausą policijoje kalbėjo senolė.
Ji net neįtarė, kad anūkė gali sukčiauti – imti paskolas svetimu vardu.
Savo duomenis anūkei patikėjusi pensininkė apie tai, kad jos vardu iš įvairių kredito bendrovių paimti ir negrąžinti kreditai, sužinojo tik tada, kai į namus ėmė plaukti laiškai su reikalavimais padengti įsiskolinimus.
Keletą įsiskolinimų padengusi moteris netrukus nutarė kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, nes pašto dėžutėje atsirasdavo vis daugiau grasinančių laiškų. O tada ji sužinojo, kad anūkė jau ir anksčiau turėjo skolų, jų išieškojimu užsiima antstoliai.
„Neturiu tiek pinigų, kad padengčiau anūkės skolas, todėl noriu, jog ji atsakytų už šiuos nusikaltimus“, – nurodė ji.
Kad bandė praturtėti svetima sąskaita, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neneigė ir pati J. Sviantickaja – ji močiutei nurodė, kad sąskaita banke ir prisijungimas prie jos elektroniniu būdu buvo reikalingi tam, jog galėtų prekiauti drabužiais internete.
„Iš tikrųjų melavau, mano tikslas buvo vienas – paimti kreditus ir gauti pinigų“, – teisme sakė kaltinamoji.
Mergina neslėpė, kad lengvai gautus pinigus išleisdavo prekybos centruose pirkdama įvairias prekes. „Sutinku močiutei grąžinti pinigus, bet dabar jų neturiu, o mano atlyginimas yra labai mažas“, – sakė siuvimo bendrovėje dirbanti nuteistoji.
Daugiau apie tai, kaip išleido sukčiavimo būdu gautus pinigus, mergina nepanoro aiškinti.