Tačiau taip vaikinas mano tik dabar – į sukčiaus pinkles pakliuvęs Orestas M. buvo priverstas kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus.
Sukčiui į jo nurodytą banko sąskaitą pervedęs 1 330 litų Orestas M. kol kas atgavo tik mažąją dalį pinigų. Kitus nukentėjusysis tikisi atgauti tik po dviejų mėnesių. Bent taip jį apgavusiam vaikinui nurodė teismas.
Jeigu ne teisėsaugos pareigūnai, vilnietis pinigų greičiausiai net nebūtų atgavęs – anksčiau net tris kartus teistas vienos telekomunikacijų paslaugas teikiančios bendrovės verslo klientų vadybininkas
Artūras Gricenka prisipažino net neturėjęs telefono, kurį siūlė nusipirkti.
Visa ši istorija prasidėjo, kai 24 metų A. Gricenka viename skelbimų portale internete paskelbė skelbimą, kad parduoda mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy Note 3“. Prekės kaina – 1 330 Lt.
Šis skelbimas sudomino Orestą M., kuris kaip tik tuo metu ieškojo gero, bet nebrangaus telefono.
„Pardavėjas prisistatė Tomo vardu, nurodė, kad yra iš Panevėžio, bet telefoną už 1 330 Lt išsiųs iš Klaipėdos, nurodė savo paskyrą „Facebook“, – teisme pasakojo Orestas M. – Sutarėme, kad už telefoną sumokėsiu per du kartus – iš pradžių pervesiu pusę sumos, o kai aparatas mane pasieks paštu, likusią sumą.“
Nukentėjusysis savo įsipareigojimus įvykdė – į nurodytą Tomu prisistačiusio vyro sąskaitą pervedė 655 Lt.
„Tada pardavėjas man pranešė, kad telefoną išsiuntė, bet paaiškėjo, jog taip nebuvo – jis paprašė pervesti likusią sumą, nes taip bijo siųsti telefoną, nepasitiki“, – kalbėjo Orestas M.
Likusią sumą pervedęs vaikinas siuntinio iš Klaipėdos taip ir nesulaukė – be reikalo važiavo į siuntų bendrovę.
„Tada vėl skambinau Tomui, bet šis jau nebeatsiliepė į skambučius bei neatsakinėjo į SMS žinutes“, – sakė nukentėjusysis. Jam beliko vienas kelias – kreiptis į policiją.
Surasti mobiliojo ryšio aparato pardavėją pareigūnams nebuvo sudėtinga – buvo nustatytas IP adresas, iš kurio parašytas skelbimas, be to, buvo gauti duomenys apie banko sąskaitos, į kurią buvo pervesti pinigai, savininkas. Tačiau tai buvo skirtingi žmonės, bet apklausus Tomą, į kurio sąskaitą buvo pervesti pinigai, viskas paaiškėjo.
Tomas policijoje aiškino, kad jo bendradarbis A. Gricenka paprašė leisti pasinaudoti sąskaita – į ją bus pervesti pinigai, kuriuos reikės nuimti bankomate. Kadangi vyras pasitikėjo kolega ir nieko blogo neįtarė, sutiko pagelbėti – jam jokio įtarimo nesukėlė, kad bendradarbis neturi savo sąskaitos banke.
O tas Tomo bendradarbis gyveno visai ne Klaipėdoje, o Vilniaus priemiestyje. Į policiją iškviestas A. Gricenka iš karto prisipažino, kad buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą telefoną, nors jo net neturėjo.
Tačiau nors ir sučiuptas, vyras aiškino, kad nėra sukčius – esą jis neturėjo tikslo pasisavinti svetimus pinigus. „Tikėjausi, kad per pora dienų gausiu aparatą iš parduotuvės, bet nepavyko“, – sakė A. Gricenka.
Teisme jis prisipažino, kad iš Oresto M. gautus pinigus išleido vėjais – pralošė kazino.
Nors ir nepripažino kaltės, teismas nutarė, kad A. Gricenka yra kaltas dėl sukčiavimo.
„Teismo vertinimu, jau tas faktas, kad kaltinamasis prisistatė nukentėjusiajam svetimu vardu, nurodė neteisingą savo gyvenamąją vietą, davė svetimus duomenis, panaudojo svetimą banko sąskaitą, rodo, kad jis iš anksto buvo nusiteikęs išvengti pareigos grąžinti iš nukentėjusiojo gautus pinigus, tuo labiau, kad apgaulingai įtikinėjo nukentėjusįjį, kad turi parduodamą daiktą ir net buvo jį išsiuntęs pastarajam“, – apkaltinamajame nuosprendyje pažymėjo teisėjas Valerijus Paškevičius.
Teismas nutarė, kad anksčiau už plėšimą, nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms bei nusižengimus finansų sistemai teistas A. Gricenka sugebės įvertinti savo padarytas klaidas laisvėje – jam skirta laisvės atėmimo vieneriems metams ir devyniems mėnesiams bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Per šį laikotarpį A. Gricenka įpareigotas tęsti darbą, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nesilankyti lošimų namuose. Be to, jis per du mėnesius privalo Orestui M. atlyginti padarytą žalą.
Kad maža nepasirodytų, nuteistasis, kuris nuosprendį dar galės skųsti, nukentėjusiajam turės grąžinti už telefoną gautus pinigus, bet ir atlyginti patirtą neturtinę žalą. Ją teismas įvertino 700 Lt.