DELFI lankosi Kabelių pasienio užkardoje ir stebi iš arti, kaip atrodo pasieniečių darbo diena.
Šioje užkardoje tarnauja daugiau nei penkios dešimtys pareigūnų. Dviem pamainomis, kasdien, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę pasieniečiai kontroliuoja ne tik pačią valstybės sieną, kad ji nebūtų pereita tiek nelegalių migrantaų, tiek kontrabandininkų, bet ir teisinį rėžimą pasienio ruože.
„Kabelių pasienio užkardos valdymo centre pamainos vyresnysis budėtojas vykdo ir visos tarnybos organizavimą, ir kontrolę pagal vado sumanymą. Būtent į šią patalpą, į šitą kontrolės centrą, sueina visa informacija – tiek apie sargybų vietas, kuriose jie vykdo tarnybą, tiek daviklių, mobilių stebėjimo priemonių suveikimo signalai ir jų nufilmuota, nufotografuota informacija.
Pagal tų priemonių suveikimą bei pareigūnų pastebėjimus užkardos pamainos vyresnysis priima sprendimus dėl pasienio sargybų panaudojimo valstybės sienos pažeidėjams ar kontrabandą gabenančių asmenų sulaikymui“, – pasakojo Kabelių pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas.
Būtent Justina Česnulytė – dienos, kai DELFI lankėsi Kabelių užkardoje, pamainos vyresnioji. Ji yra atsakinga už pasienių sargybų darbą, taip pat nurodymus, kuriuos jiems reikia duoti.
„Kompiuterio ekrane pastebėję bet kokį vaizdą iškart reaguojame – siunčiame artimiausias pasienio sargybas, reikalui esant mūsų užkardos kinologą. Jeigu užkarda tuo metu pati kinologo neturi, tuomet pasitelkiame kitų pasienio užkardų pagalbą, – apie savo darbo specifiką pasakojo jaunesnioji specialistė Justina Česnulytė. – Visus pastebėjimus, bet kokius ruože užfiksuotus įvykius, tiek tikrinant sieną, tiek antroje linijoje – apie viską sargybos turi informuoti pamainos vyresnįjį. Savo ruožtu mes informuojame ir vadą, ir atitinkamas kitas tarnybas.“
Automobiliai, keturračiai, kateriai, naktinio matymo prietaisai, žiūronai, termovizorinė įranga – tai priemonės, kurias naudoja pasienčiai. Kontrabandininkai taip pat nesnaudžia, pasakoja užkardos vadas – jie taip pat naudoja pačias įvairiausias priemones ir nuolat tobulėja.
„Kontrabandininkai naudoja įvairias priemones: radijo stoteles, diržus nešimui ir gabenimui, kaukes, dujas prieš šunis, telefonus, virves kontrabandos pertraukimui per sieną. Taip pat, pavyzdžiui, kartą užkasė cigaretės po samonomis, sausesnėje vietoje ir ėjo pasitikrinti, ar nėra pasieničių pasalos.
Tačiau buvo sulaikyti. Pirminiame etape jie neprisipažino nei, kad gabeno, nei kur cigaretes paslėpė. Tai teko išsiaiškinti tarnybinių šunų pagalba ir apklausos būdu. O paslėpė ir galvojo, kad mes nerasime, bet paskui mes vis dėlto tuos tabako gaminius radome“, – vieną labiau išsiskiriantį kontrabandininkų naudojamą būdą paslėpti cigaretes prisiminė A. Beloručkinas.
Toliau su užkardos vadu vykstame pažiūrėti, kaip pasienio sargyba budi prie kontrolinės pėdsakų juostos. Čia yra nužymėta valstybės sienos apsaugos zona, į kurią patekti galima tik turint pasieniečių leidimą. Pasieniečiai, patruliuodami šalia esančiame patrulio take, įdėmiai stebi juostoje paliktus pėdsakus. Pareigūnai patruliuoja tiek pėsčiomis, tiek keturračiais, ar kartu su tarnybiniais šunimis.
„Nelegalūs migrantai ir kontrabandininkai, gabenantys dėžes su cigaretėmis yra čia dažniausiai pagaunami pažeidėjai, – pasakoja vyresnysis pasienietis Donatas Aleksandravičius. – Dėžėse jau būna cigaretės. Jie ateina, du ar daugiau, nesvarbu, du stovi, du gaudo ir jiems svarbiausia jas permesti, turi savo trosus, kuriais tik gražiai siunčia tas savo cigaretes. Ilgai neužtrunka, mums gal ten tik atrodo, kad ten daug veiksmo turėtų būti, bet ten greitai viskas. Dėl to ir sunku. Žiemą, žinoma, mažiau jų būna, nes pėdsakai visi lieka ant sniego.“
Vyresnysis pasienietis pasakoja, kad niekada nežino, kokia darbo diena jo laukia, nes būna ir tokių dienų, kai visą dieną tenka gaudyti pažeidėjus net ir pasibaigus darbo valandoms.
„Visaip būna. Būna greitai pagauni, būna nepagauni. Šiaip dažniausiai eini, kol sugebi eiti. Būna pasieniečiai išmėtyti tam tikrose vietose ir laukia. Kontrabandininkai – sportiški. Dažnai jau, kai bėga, tai bėga. Dažniausiai jiems jau šokas būna. Meta dėžes ir bėga. Bet dar daug yra tų, kurie paliegę, dirba tiesiog už kelis ar keliasdešimt eurų. Jie tiesiog perneša kontrabandą, o už jų nugaros stovi tie pagrindiniai, kurie susirenka savo tą dalį. Kažkas dirba, o kažkas pasiima pinigus“, – sako D. Aleksandravičius.
Net ir itin griežta valstybės sienos apsauga neatgrąso pažeidėjų nuo bandymų neteisėtai pasipelnyti. „Metai dar nesibaigė, o cigarečių jau sulaikyta dvigubai daugiau nei pernai“, – pasakojo Kabelių užkardos vadas. Jam antrina ir vyresnioji pasienetė Ina Kančytė. Specialistė pasakoja, kad tam, jog sučiuptų kontrabandininkus, nuolat organizuojamos pasalos ir slapukai.
„Pasalos ir slapukai yra šiek tiek skirtingi dalykai. Pasala yra tuomet, kada žinoma informacija, kad tikrai galimoje vietoje eis asmenys, galbūt, su kontrabanda. Slapukas yra planuojamas ir daromas tuose vietose, kuriuose yra didžiausia tikimybė, kad eis pažeidėjai. Į pasalą ir slapuką mes turime atvykti nepastebėti, neišsiduoti. Su savimi, be abejo, turime pasiimti kilimėlius, kelnes šiltas, jei tai yra blogos oro sąlygos, ir palapinsiaustes, kurių gali prireikti, nes slapukavimas gali būti vykdomas iki 4 valandų, o kartais netgi ilgiau“, – pasakoja I. Kančytė.
Šiais metais Kabelių užkardoje dėl kontrabandinių cigarečių buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai – vienu atveju buvo sulaikytos 29, o kitu – net 48 dėžės nelegalių rūkalų.