Nenoriu gilintis į tai, kiek tokie sąmojai yra juokingi potencialiems ES turistams, tačiau visa tai kvepia nevykusiu pokštu. Vien todėl, kad daugelis ES valstybių kenčia nuo Centrinės ir Rytų Europos nusikaltėlių, kurie naudojasi atviromis sienomis ir plūstelėjo it gaivalas į senąją Europą kartu su geresnio gyvenimo ieškančiais emigrantais. Todėl tokios aliuzijos yra mažiausia nejautrios nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltėlių atžvilgiu.
Kiek tokie pareiškimai daro žalos Lietuvos įvaizdžiui ES, aš irgi palikčiau aiškintis viešųjų ryšių specialistams. Tačiau esu tikras, kad diskusijos šalies viduje turi vykti, t.y. kiek mes, kaip visuomenė, atsakingi už Lietuvos piliečių nusikalstamą veiklą už valstybės ribų. Neteisinga būtų manyti, kad tai tik teisėsaugos reikalas. Bandysiu paaiškinti kodėl.
Europos Sąjungos policijos agentūra (Europolas), vertindama visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai kylančias grėsmes, mobilias organizuotas nusikalstamas grupes įvardina nors ir ne kaip pavojingiausias, tačiau didelį matomumą turinčias ir visuomenės saugumo jausmui labiausiai grėsmes keliančias. Nusikaltimai įvairūs: vagystės, plėšimai, automobilių vagystės ir t.t. Aukomis tampa pažeidžiamiausios visuomenės grupės, negalinčios investuoti į saugumo priemonių įrengimą, smulkus verslas, piliečiai, paliekantys automobilius gatvėse ir pan.
Pastaruoju metų tendencija yra tokia, kad tokius nusikaltimus vykdo ne vietiniai smulkūs nusikaltėliai, kuriuos ES policija išmoko kontroliuoti, bet perėjūnai, atvykstantys su konkrečiu tikslu vykdyti nusikaltimus ir tuoj pat išvykstantys.
Įsivaizduokime grupę asmenų, atvykstančių automobiliu į Vakarų Europą su tikslu grobti navigacijos sistemas iš automobilių. Per keletą dienų jie gali įvykdyti šimtus vagysčių iš automobilių keletoje skirtingų valstybių ir sėkmingai iškeliauti su prisigrobtu turtu atgal į savo šalį. Arba realizuoti pavogtas prekes tose pačiose rinkose per gerai organizuotą vogtų daiktų supirkinėtųjų ir platintojų tinklą.
Mobilios nusikaltėlių grupės ypač gerai organizuotos, atvyksta vykdyti nusikaltimų gerai pasirengusios, turėdamos aiškius maršrutus ir uždavinius, naudodamos įvairias maskavimosi gudrybes.
Grįžtant prie nevykusio pokšto, verta pastebėti, kad lietuvių grupės yra ypač aktyvios. Laužiasi į vasarnamius Skandinavijoje, labiau įgudusios vykdo autotransporto vagystes turtingose Vakarų Europos valstybėse, plėšia juvelyrines parduotuves ir t.t.
Keistas dalykas yra tai, kad vykdyti nusikaltimų, kuriems užtenka žemesnio pasirengimo lygio, vyksta kriminalinės praeities neturintys ir Lietuvos teisėsaugai beveik nežinomi asmenys. Tai – nelaimėliai, susigundę lengvo pasipinigavimo galimybe, dažnai net nenutuokiantys į kokias šalis ir kokių nusikaltimų vykdyti vyksta. Priežastys, kodėl jie vyksta plėšikauti į Vakarų Europos valstybės pakankamai aiškios – maža tikimybė būti sulaikytam ir galimybė "ištirpti" tankiai apgyvendintose vietovėse, tam tikras visuomenių atsipalaidavimo ir nesirūpinimo turto saugumu lygis, sąlyginai mažos bausmės už tokius nusikaltimus ir t.t.
Štai čia ir paradoksas. Manyti, kad visi nusikaltėliai išvyko ir mes saugūs, yra klaidinga. Nors iš vienos pusės galima daryti prielaidą, kad grynieji, gauti už parduotus pavogtus daiktus, sėkmingai stimuliuoja Lietuvos ekonomiką, tačiau nesuvokiame, kad auga naujos nusikalsti linkusios kartos. Tai parazituojantys organizmai sveikstančiame nuo sovietinių laikų percepcijos, kad vogti iš valstybės, t.y. „jų“ yra nieko blogo. Juk tokį įsivaizdavimą, manau, turi ir šiuolaikiniai tadai blindos, manantys, kad atlieka visuomenės gėrio perskirstymą tarp persivalgiusių Vakarų ir nepelnytai neturtingų Rytų.
Šioje vietoje noriu užduoti klausimą mums visiems. Kiek mes tolerantiški tokiems reiškiniams, kai džiaugiamės pigiai įsigiję padėvėtą dviratį, navigacijos sistemą ar mobilų telefoną turguose turgeliuose, net nesusimastydami, kad Vakaruose tokių daiktų niekas pigiai neparduoda. Naivu, jei ne nusikalstama, tikėtis, kad pigiau nei rinkos kaina įsigytos elektronikos prekės, juvelyriniai dirbiniai, drabužiai ir t.t. atkeliauja iš išparduotuvių, bankrutuojančių firmų ir pan. Ypač, jei už tokias prekes niekas nepateikia legalią kilmę patvirtinančių dokumentų. Bet ar to kas klausia?
Va čia ir klausimas. Ar tikrai nusikaltėliai emigravo iš Lietuvos? Galbūt. Bet neilgam.