Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas konstatavo, kad dabar jau buvęs 36 metų antstolis A. Christenokas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pasisavino svetimą turtą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
„A. Christenokas pažeidė antstolio priesaiką, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai, pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams“, – pabrėžė apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs teisėjas Robertas Rainys.
Šiuo metu Vilniuje gyvenantį buvusį antstolį kaltu pripažinęs teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skyrė 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant metams. Per šį laikotarpį A. Christenokas be pareigūnų žinios negalės išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Teismas taip pat buvusiam antstoliui skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje.
Bylos duomenimis, Druskininkuose antstoliu dirbęs A. Christenokas nuo 2009-ųjų sausio 1-osios iki 2010-ųjų kovo 30-osios iš „Swedbank“ esančios savo depozitinės sąskaitos (joje kaupiamas antstoliui patikėtas turtas – skolininkų geranoriškai įmokėtos ar antstolio išieškotos piniginės lėšos) pervedė į savo asmeninę sąskaitą 62 tūkst. 251,61 Lt. Iš jų – 21 tūkst. 113,68 Lt – savo iniciatyva antstolis padengė savo asmeninius finansinius įsipareigojimus bankui, nes buvo paėmęs kreditus būstui įgyti bei remontuoti.
Pasak teismo, nebuvo galima nustatyti pagal kokias vykdomąsias bylas ir konkrečius skolininkus buvo nurašytos šios vykdomosios išlaidos, kiek jų turėjo būti nurašyta antstoliui ir ar jos nurašytos pagrįstai.
A. Christenkas savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis pripažino, kad esą galėjo būti, jog jis nepildė patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo, todėl tapo neaišku kokias lėšas pervesdavo kreditoriams, kokias priskaičiuodavo sau kaip vykdymo išlaidas.
Buvęs antstolis aiškino, kad kreditų nedengė bankui – esą tai padarė pats bankas, kai sąskaitoje nerasdavo pinigų, mėnesines įmokas nurašydavo nuo kitos jo, kaip antstolio, sąskaitos.
„Mano veiksmai nebuvo tyčiniai, tai įvyko dėl nerūpestingumo“, – teisme tvirtino A. Christenokas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paskelbtas nuosprendis dar negalutinis – jį per 20 dienų galima apskųsti apeliacine tvarka.