Teismas pripažino gimnazistą kaltu dėl didelės sprogstamosios galios užtaiso pagaminimo ir laikymo namuose, taip pat dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Jaunuoliui, kuris nusikalto būdamas nepilnametis, už šias nusikalstamas veikas, vadovaudamasis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, teismas skyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams. Vaikinas įpareigotas būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, jam uždrausta laikyti medžiagas, iš kurių galima pasigaminti sprogmenis.
Bylos duomenimis, nepilnametis gimnazistas 2011 m. kovo 6-osios vakare iš tam tikrų jau anksčiau įsigytų ir namuose laikytų medžiagų pasigamino savadarbį neskeveldrinį sprogmenį. Kitą rytą kartu su dar keliais klasės draugais nusinešė jį į greta 5-osios gimnazijos esančios kitos mokslo įstaigos – Kazimiero Paltaroko gimnazijos stadioną ir ten stebint bendraklasiams jį susprogdino.
Sprogimo metu išdužo Kazimiero Paltaroko gimnazijos chemijos kabineto lango stiklas ir už 48 metrų nuo sprogmens buvimo vietos esančio buto lango stiklo paketas, praneša Panevėžio apygardos teismas.
Jaunuolis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Jis teigė neturėjęs tikslo nei sugadinti kitų asmenų turto, nei sužaloti žmones, o sprogmenį pasigaminęs iš smalsumo ir noro eksperimentuoti.
Teismas, spręsdamas bausmės parinkimo kaltinamajam klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, neteistas, ypatingai domisi fizika, chemija, o mokyklos direktoriaus charakterizuojamas kaip mandagus ir tylus mokinys. Teismas taip pat atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą pažymą, kurioje nurodoma, jog tėvai stengiasi išauklėti sūnų sąžiningu ir doru žmogumi, bendrauja su mokytojais, pažįsta sūnaus draugus.
Turtinę žalą, atsiradusią dėl dviejų išdaužtų langų, kaltinamasis visiškai atlygino, nukentėjusiųjų atsiprašė.
Įvertinęs visas aplinkybes teismas pažymėjo, kad jaunas, ramaus būdo ir nelinkęs nusikalsti jaunuolis padarė įstatymu uždraustas veikas dėl lengvabūdiško smalsumo ir gyvenimiškos patirties stokos, neįvertinęs savo veiksmų pavojingumo ir galimų pasekmių.
Atsižvelgęs į visus aptartus motyvus, į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatavo, kad sankcijos ribose numatytų bausmių skyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Teismo įsitikinimu, šiuo atveju bausmės paskirtį jaunuoliui atitinka laisvės apribojimo bausmės, kurios jaunam asmeniui turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų savo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei.
Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmė taip pat leis pajusti neigiamas padarytų veikų pasekmes, nes bausmės vykdymą prižiūrinti instituciją visą bausmės laiką domėsis nuteistojo elgesiu, o pats nuteistasis privalės elgtis nepriekaištingai, nes priešingu atveju skirtoji bausmė gali būti pakeista griežtesne.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.