Taip nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas – teisėja Loreta Braždienė paskelbė, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės pradėti ikiteisminio tyrimo, kai Nijolės V. pateikta informacija nepasitvirtino.
Policija taip pat neturėjo teisės rengti moters akistatos su išžaginimu apkaltintu vyriškiu, pateikti įtarimų, apklausinėti kaip įtariamąją bei namuose ir darbe atlikti kratas.
Įvertinusi bylos aplinkybes ir teismų praktiką, teismas nutarė Nijolei V. priteisti 5 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą, kai ši savo išgyvenimus buvo įvertinusi 40 kartų didesne suma – 200 tūkst. Lt.
„Pasitikėjimo telefono prasmė ta, kad bet kuris Lietuvos gyventojas, manydamas, jog yra daromas teisės pažeidimas, apie tai informuoja valstybės institucijas, pagrįstai tikėdamasis, jog informacijai nepasitvirtinus, jis pats nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – sprendime pabrėžė teismas.
Be to, sprendime pažymima, kad Nijolė V. buvo vienintelė, kurios atžvilgiu, informacijai nepasitvirtinus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – bent tokią informaciją teismui pateikė Policijos departamentas.
Pareigūnų veiksmuose kaltę įžvelgęs teismas taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų valstybė privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dar neįsiteisėjo – jį bus galima apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Daugiau niekada neskambins policijai
„Tai buvo didžiausia mano klaida“, – taip savo elgesį paskambinus Policijos departamento Pasitikėjimo telefonu įvertino Nijolė V. Jos namuose pareigūnai ieškojo mobiliojo ryšio telefono, kuriuo moteris paskambino į Policijos departamentą.
Po šios kratos jai buvo pareikšti įtarimai – Nijolė V. esą pateikė melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, be to, jos paskleistos žinios įžeidė merginą, kurią ji nurodė kaip nusikaltimo auką.
„Tai buvo mano pirmas ir paskutinis skambutis – norėjau pasielgti pilietiškai, tačiau dabar, net jeigu kur nors už kampo žmogų skers, neskambinsiu policijai“, – sakė Nijolė V.
Įtarimai dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą Šilalės gyventojai buvo panaikinti tik po penkių mėnesių – Tauragės prokurorai nusprendė, kad anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu paskambinusi Nijolė V. nežinojo, jog jos paskleista žinia yra melaginga.
Nijolės V. ieškinyje buvo teigiama, kad balandžio 26-osios vakarą ji paskambino pasitikėjimo telefonu ir pranešė, jog girdėjo kalbų, kad jos vadovaujamame autoservise dirbantis vyras išžagino nepilnametę – vieno Šilalės rajono policijos komisariato tyrėjo dukrą.
Šią informaciją pareigūnai iš karto patikrino – buvo apklausta mergina, kurią Nijolė V. įvardijo kaip nukentėjusiąją, tačiau ši pareiškė, jog jokio išžaginimo nebuvo. Policijai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos požymių, buvo nuspręsta baudžiamojon atsakomybėn patraukti apie tai pranešusią moterį.
Pasak Nijolės V., Policijos departamento internetiniame puslapyje paskelbta, kad skambinančiojo telefono numeris nefiksuojamas, garantuojamas anonimiškumas, tačiau jos atveju viskas buvo priešingai – pareigūnai iš karto išsiaiškino jos telefono numerį ir gyvenamosios vietos adresą.
Tik nutraukus ikiteisminį tyrimą Nijolė V. sužinojo, kad pradėti tyrimą dėl melagingos informacijos pateikimo paprašė nepilnametės motina.
Moteris sakė, kad apie išžaginimą išgirdo atsitiktinai – jos vadovaujamo autoserviso darbuotojas kolegoms papasakojo, jog „prisidirbo“. Tiesa, vėliau šie bendradarbiai informacijos nepatvirtino, tai kategoriškai neigė ir išžaginimu įtartas vyras – su juo net buvo surengta moters akistata.
„Visa anonimiškai pateikta informacija tapo vieša“, – policijos elgesiu stebėjosi Nijolė V.
Ji sakė, kad pakliuvusi į tokią situaciją nebeturi galimybės ramiai gyventi.
„Skambindama policijai norėjau tik įvykdyti savo pilietinę pareigą, pranešti apie man žinomą nusikalstamą veiką, tačiau jokiu būdu nesitikėjau, kad nepasitvirtinus pateiktai informacijai prieš mane bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas“, – sakė ji.
Valstybės institucijos kratėsi kaltės ir atsakomybės
Tuo metu Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos atstovai kategoriškai nesutinka su Nijolės V. pareikštu ieškiniu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Prokuratūros atstovai savo atsiliepime teismui teigia, kad ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą buvo pradėtas nepilnametės motinos prašymu – jai teko vykti į apklausas policijoje, ji buvo pažeminta, kai buvo klausinėjama apie galimos seksualinės prievartos atvejį.
Pasak prokurorų, įstatyme nėra numatytas imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo dėl pranešimo anoniminiu pasitikėjimo telefonu, todėl pagrįstai buvo aiškinamasi, kas paskleidė melagingą informaciją.
Be to, jie pabrėžė, kad pareigūnų atlikti veiksmai buvo teisėti, o ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl baudžiamojo persekiojimo patyrė neturtinę žalą.
Tuo metu Teisingumo ministerijos atstovai teismui nurodė, kad Nijolės V. pranešimas anoniminiu pasitikėjimo telefonu sukėlė neigiamus padarinius kitam asmeniui, jos pateikta informacija turėjo būti patikrinta.
Pasak Lietuvos valstybei atstovaujančios ministerijos teisininkų, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai neigė kalbėję apie nepilnametės išžaginimą, todėl Nijolė V., pranešdama apie nebūtą nusikaltimą, privalėjo suprasti pasekmes, kurios kils apkaltinus asmenį padarius nusikaltimą.
Jų teigimu, moteris pasielgė kaip neapdairus ir nerūpestingas asmuo, todėl už kilusias pasekmes turi ir pati prisiimti atsakomybę.
Teismas: ne gyventojai, o policija turi tirti nusikaltimus
Kaltės teisme nenorėjo pripažinti ir Policijos departamentas – jo atstovai nurodė, kad „ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal įstatymą“. Pareigūnai taip pat nurodė, kad pasitiki gauta informacija, todėl jeigu ji melaginga, neteisingus duomenis paskleidęs asmuo privalo už tai atsakyti.
Tačiau teismas tokią poziciją laikė abosioliučiai nepagrista: „Tokiu būdu turimos informacijos tikrinimas nepagrįstai būtų perkeliamas ant gyventojų pečių“.