Teisėjai į šiuos klausimus atsakė vienareikšmiškai – savo trylikametę dukrą tvirkinęs tėvas negali prie jos prisiartinti, taip pat bet kokiais būdais bendrauti ir ieškoti ryšių, skambinant telefonu, rašant laiškus ir kt. Tėvui taip pat uždrausta užeiti į namus, kuriuose gyvena jo dukra, bei kitose vietose, kuriose ji lankosi.
Ir šis draudimas galios 10 mėnesių – tokią laisvės apribojimo bausmę tėvui skyrė teismas. Nuteistajam taip pat buvo nurodyta dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Tokią bausmę tėvui buvo paskelbęs baudžiamąją bylą dėl mažametės tvirkinimo išnagrinėjęs apylinkės teismas, tačiau su ja nesutiko ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusiosios mergaitės interesams atstovaujanti jos motina, nuteistojo sutuoktinė – savo skunduose jie abu prašė nuosprendį pakeisti ir nusikaltimą prieš savo dukrą padariusį tėvą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.
Be to, jie prašė panaikinti teismo paskirtą draudimą – tėvui bendrauti su seksualinę prievartą patyrusia dukra.
Tėvas: skaudu matyti kenčiančią dukrą
Istorija, nutikusi viename Lietuvos mieste (siekiant nepakenkti nukentėjusiosios interesams nei jos gyvenamoji vieta, nei tėvo duomenys yra neskelbtini), šokiruoja – dar tuo metu, kai nukentėjusiajai buvo trylika metų, tėvas namuose savo dukros paprašė nusirengti, o paskui rodė jai kompiuteryje nuogos moters nuotrauką, galop – jai lovoje dėstė kūno anatomiją, aiškindamas, koks yra organas ir kaip vadinasi, taip pat lietė intymias mergaitės vietas.
Kai mergaitei sukako keturiolika, tėvas toliau tęsė savo „veiklą“ – dukrą ne tik lietė, bet ir mobiliojo ryšio telefonu fotografavo.
Anot specialistų, tokiais savo tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti nepilnamečiam vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tėvas tvirkino jaunesnę nei šešiolikos metų dukrą.
Toks ypatingas tėvo domėjimąsis nepilnamete dukra netrukus artimiesiems sukėlė įtarimų, o kai ši papasakojo, kaip su ja buvo elgiamasi ir kad tėvas prašė apie tai niekam nepasakoti, iš karto buvo pranešta policijos pareigūnams. Dėl galimo tvirkinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jam pasibaigus, byla perduota į teismą.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas tėvas pripažino, kad nederamai elgėsi su savo dukra.
„Mano tikslas buvo dukters lytinis švietimas“, – teismui nurodė jis.
Tačiau su tokia pozicija kategoriškai nesutiko teismas, konstatavęs, kad toks „lytinis švietimas“ peraugo į nusikalstamus veiksmus ir tapo tvirkinamaisiais veiksmais.
Dėl to, kaip elgėsi su dukra, tėvas gailėjosi, o kai buvo nuteistas, parašė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su nukentėjusiąja susitaikė, nori kartu su ja gyventi visavertį gyvenimą.
„Nuo tada, kai man buvo pareikšti įtarimai, iki šiol negaliu gyventi kartu su šeima, nes man uždrausta bendrauti su dukra – skaudu žiūrėti, kai iki laiptinės, kur gyvenu, ateina abi mano dukros, tačiau į mano namus užeina tik viena, o kita lieka prie laiptinės, nes ir jai išaiškinta, kad negali bendrauti su tėvu, – skųsdamas nuosprendį teismui nurodė tėvas. – Tai labai nehumaniška ir neteisinga. Dėl to kenčiu ne tik aš, bet ir visi šeimos nariai, kuriems suvaržymai neturėtų būti taikomi. Manau, kad teismas, priimdamas nuosprendį ir uždrausdamas man bendrauti su dukra, turėjo vadovautis ne tik įstatymais, bet ir teisingumo, humaniškumo principais.“
Motina: tai ardo mūsų šeimą
„Ištaisyti klaidą“ apeliacinės instancijos teismo prašė ir nepilnametės motina, pažymėjusi, kad jos dukrą tvirkinusiam sutuoktiniui buvo paskirta neteisinga bausmė. Ji įsitikinusi, kad sutuoktinį buvo galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
„Manau, kad yra neteisinga ir per griežta teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios, – nurodė nepilnametės motina, kuri yra įpareigota ginti nukentėjusiosios interesus. – Toks teismo paskirtas įpareigojimas ardo mūsų šeimą, nuo to kenčia ir kita dukra, kuri labai nori bendrauti su tėvu, tačiau tėvo bendravimas su dukterimi yra apsunkintas.“
Tokia motinos pozicija pribloškė valstybinį kaltinimą byloje palaikiusią prokurorę, ją palaikė ir teismas. Anot jo, nors įstatyme ir yra numatytos formalios sąlygos tėvą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bet būtina atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo požiūrį į savo veiksmų pavojingumą.
„Nusikalstamais veiksmais, dėl kurių pripažintas kaltu ir nuteistas tėvas, buvo pasikėsinta į asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš mažametį asmenį – dukrą“, – pažymėjo trijų teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Jūratė Jakubonienė.
Pasak jos, nors nuteistasis ir nurodė, kad kaltės neneigia, dėl savo veiksmų gailisi, tačiau vis tik bandė pateisinti savo poelgį tvirtindamas, jog jo atlikti veiksmai, teismo įvertinti kaip tvirkinamieji, buvo švietėjiški. Be to, dukrą tvirkinęs tėvas apie savo atliktus veiksmus mažametės prašė niekam nepasakoti.
„Nuteistasis iš esmės pripažįsta tik patį faktą, kad buvo atlikti tam tikri tvirkinamieji veiksmai mažametės atžvilgiu, tačiau nepripažįsta aplinkybės, jog tokie veiksmai yra nusikalstami, o visa tai leidžia pagrįstai abejoti kaltininko prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumu“, – pažymėjo teisėjų kolegijos pirmininkė.
Teismas taip pat nutarė, kad pagrįstai tėvui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės atlikimo metu artintis prie nukentėjusiosios. Taip siekiama užtikrinti ne tik bausmės paskirtį, bet ir nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Teisėjai: mergaitė tenori, kad mama ir tėvas būtų laimingi
„Nusikalstama veika, dėl kurios nuteistas tėvas, padaryta prieš mažametį asmenį – šeimos narį (dukrą), nusikaltimas padarytas gyvenamojoje vietoje, kurioje asmuo turėtų jaustis saugus, – pažymėjo teisėjų kolegija. – Nors nukentėjusioji nurodė kaltininkui (tėvui) atleidžianti, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios atleidimas yra sąlyginis (kaip nurodė nukentėjusioji – jei nepasikartos tas pats). Paminėta aplinkybė rodo, kad nukentėjusioji nerimauja dėl galimo tėvo elgesio grįžus į namus, bijo, jog toks elgesys gali pasikartoti, o jos atleidimas yra labiau sietinas ne su jos sąmoningu atleidimu, o noru, kad mama ir tėvas būtų laimingi.“
Pasak teismo, nukentėjusioji nepilnametė yra priklausoma nuo tėvų, kas taip pat turi įtakos jos subjektyviam situacijos suvokimui ir vertinimui – nenoras įskaudinti šeimos, prarasti artimųjų meilę, pasitikėjimą, nenoras būti išdaviku, kaltės, gėdos jausmas ir kt.
„Apeliacinių skundų argumentai, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ypatingai kenčia visa šeima, nėra pagrįsti jokiomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis ir nepaneigia šios poveikio priemonės taikymo tikslingumo“, – teismo teigimu, nuteistasis gali bendrauti su žmona ir kita dukra, o duomenų, kad dėl draudimo artintis prie nukentėjusiosios ši patiria itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, nėra pateikta.
„Kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygoti apribojimai kaltininkui šiuo atveju yra pateisinami siekiu užtikrinti nukentėjusiosios interesus ir nuteistojo teisių nevaržo labiau, nei tai būtina bausmės tikslams pasiekti“, – pabrėžė teismas.