„Jokiu būdu negalima tvirtinti, kad nuteistasis kol kas atliko per mažą dalį bausmės, kadangi Bausmių vykdymo kodeksas tokią galimybę – atlikus pusę jam skirtos bausmės – suteikia“, – nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Pasak teismo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. „Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti“, – pažymėjo teismas.
Bausmę K. Stasaitis atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – nuteistasis pats pasiprašė čia kalėti, nes esą Lukiškėse jam bus saugiau. Įkalinimo įstaigos vartai jam turėtų atsiverti per 40-ąjį gimtadienį, nors teismo nutartį dėl lygtinio paleidimo dar galima skųsti per 5 dienas.
Paaiškėjo, kad paleistas į laisvę buvęs felčeris ketina apsigyventi pas savo tėvus Joniškyje ir dirbs Joniškio žemės ūkio mokyklos mokomajame ūkyje darbininku. Tai jis jau yra suderinęs su mokyklos vadovybe – teismui buvo pateiktos būsimų darbdavių pažymos.
Šioje mokykloje mokosi ir nepilnamečiai – ikiteisminio tyrimo metu pas K. Stasaitį buvo rasta pornografinių vaizdų su vaikais.
Priimdamas sprendimą K. Stasaitį paleisti į laisvę anksčiau laiko teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistas įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistasis jau atlygino žalą išžagintai moksleivei. Šiuo metu užsienyje gyvenančiai nukentėjusiajai moksleivei buvo priteistas 40 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimas – šią sumą K. Stasaitis turėjo sumokėti su savo bendrininku.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vieningai pritarė, kad K. Stasaičiui būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Paleidimui nepritarė prokurorui: tai smūgis nukentėjusiajai
7 metams nuteistas K. Stasaitis pusę bausmės atliko gegužės 18-ąją. Jeigu jis būtų kalėjęs iki bausmės pabaigos, į laisvę būtų paleistas tik 2016-ųjų lapkričio 18-ąją.
Lygtiniam K. Stasaičio paleidimui nepritarė prokuratūra, pažymėjusi, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
„K. Stasaitis šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp kurių už sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymą, bendrininkų grupėje, esant savanaudiškiems ir ciniškiems veikos padarymo motyvams“, – prokurorai pabrėžė, kad nuteistasis gali būti pavojingas visuomenei, be to, jį paleidžiant į laisvę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.
Pasak prokurorų, bausmėmis siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jeigu K. Stasaitis bus paleistas anksčiau laiko, nebus patenkinti nukentėjusiosios lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo.
Uždraudė naktimis išeiti iš namų
Į laisvę K. Stasaitį paleidęs teismas nusprendė, kad nuteistasis per du mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos turės pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje bei iki 2016 m. lapkričio 18 d. neišeiti iš namų nuo 22 iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Teismas taip pat įpareigoji nuteistąjį per 6 mėnesius nuo faktinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos įmokėti 20 MGL dydžio (2600 Lt) įmoką į Asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, paramos fondą.
Praėjusių metų lapkritį teismas į laisvę anksčiau laiko paleido ir Vilniaus greitosios pagalbos stoties vairuotoją Janą Borkovskį. Jam buvo skirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Automobilyje suleido vaistų ir išžagino, o paskui – ir apvogė
Greitosios pagalbos stoties darbuotojai buvo pripažinti kaltais dėl įvykių, nutikusių 2009-ųjų spalio 24-osios naktį. Tąsyk reanimobiliu važinėjantys K. Stasaitis ir J. Borkovskis turėjo teikti pagalbą Pylimo gatvėje rastai merginai, kuriai buvo sužalotas veidas, perpjauta lūpa.
Iš pradžių sužeistoji buvo nugabenta į Žalgirio klinikas, o įtarus, kad merginai gali būti sukrėstos galvos smegenys, – pervežta į Greitosios pagalbos ligoninę. Iš ten po poros valandų mergina buvo išleista į namus.
Neabejodama, kad greitosios pagalbos automobilyje buvo apsvaiginta medikamentais ir išžaginta, mergina kreipėsi į policiją. Gavus teismo medicinos ekspertų išvadą, K. Stasaitis ir J. Borkovskis buvo sulaikyti, o vėliau – suimti.
Gabenant nukentėjusią merginą iš vienos ligoninės į kitą K. Stasaitis jai į sėdmenis suleido nenustatytos kilmės medikamentų, nuo kurių ji nepajėgė valdyti savo kūno bei pasipriešinti.
Pasinaudodamas bejėgiška aukos būkle, slaugytojas ją išžagino. Po to tą patį padarė automobilio vairuotojas J. Borkovskis.
Pakeliui į ligoninę K. Stasaitis merginą dar ir apvogė – iš jos sijono kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną, įvertintą 320 litų.
Vairuotojas J. Borkovskis teisme pasakojo, jog pacientė esą pati jį išprovokavo. „Ji man grabaliojo rankomis prie klyno ir vis sakė „noriu, noriu“, todėl ir užlipau ant jos“, – aiškino J. Borkovskis.
Vairuotojas aiškino, kad mergina neprieštaravo
Pensininkas teigė, kad ilgą laiką neturėjo lytinių santykių, todėl esą „viskas įvyko labai greitai“. Jis aiškino, jog neturi žmonos, ilgą laiką gyvena vienas, todėl esą ir neatsilaikė pagundai. J. Borkovskis ne kartą patikino, jog nukentėjusioji esą buvo sąmoninga ir pati siekė lytinio akto.
Vairuotojas teisme sakė, kad merginą išžagino tuomet, kai kartu su juo į Lazdynų ligoninę vykęs felčeris K. Stasaitis nuėjo pas gydytojus susitarti dėl priėmimo.
Tuo tarpu K. Stasaitis teisme kategoriškai neigė jam mestus kaltinimus ir tikino, jog niekada negalėtų išduoti savo merginos, su kuria esą tą vakarą, prieš budėjimą turėjo lytinių santykių.
Bendruomenės slaugytojas aiškino, kad jauna pacientė jo visiškai nedomino, nes ji buvo ne tik kraujuota, bet ir apsivėmusi.
Felčeris teisme pasakojo, kad mergina buvo sunkios būklės, todėl numovęs jai kelnaites ir į kiršnį suleidęs vaistų. Be to, jis prisipažino, kad buvo paėmęs merginos piniginę, nes norėjo nustatyti jos asmenybę, ir viduje rado juodą prezervatyvą.
„Jeigu būčiau santykiavęs, būčiau pasinaudojęs prezervatyvu“, – aiškino kaltinamasis.
Teisme jis prisipažino paėmęs prie merginos rastą mobilųjį telefoną, kurį dvi savaites laikė pas draugę namuose – esą laukė, kol atsilieps jo šeimininkas. Pasak jo, pacientė tvirtino, jog telefonas yra ne jos.
Nukentėjusioji moksleivė: viską mačiau, bet negalėjau net pajudėti
Tuo tarpu nukentėjusioji mergina teisme neslėpė, kad iki šiol negali pamiršti košmaro – vežama į ligoninę tikėjosi pagalbos, tačiau buvo išžaginta.
„Man suleido vaistų, kad negalėčiau priešintis, – sakė ji. – Aš viską mačiau, tačiau nieko negalėjau padaryti, nes net negalėjau nė pajudėti. Paskui praradau sąmonę ir po kiek laiko atsigavusi pamačiau nueinantį vieną vyrą, jis sakė: „Eik, o dabar tavo eilė“. Šitą labai gerai atsimenu, paskui vėl praradau sąmonę“.
K. Stasaitis anksčiau vienos televizijos laidos žurnalistams yra aiškinęs, kad važiuojant į ligoninę sužalota mergina esą pati lindo prie jo – kišo rankas į tarpkojį.
„Duok ranką... Noriu dar“, – pasak įtariamojo nerišliai automobilyje kalbėjo mergina. „Nesupratau, ko ji nori“, – teisinosi slaugytojas.
Medikas tikino, kad tą vakarą prieš budėjimą turėjo lytinių santykių su savo drauge, todėl esą jis buvo „pasisotinęs“. Vis dėlto, jis pažymėjo, kad jeigu būtų norėjęs turėti intymių santykių su nepažįstamąja, būtų pasinaudojęs prezervatyvu – esą pacientė jį turėjo su savimi.
„Aš nerizikuosiu su bet kuria moterimi, ypač ta, kurios nepažįstu“, – tvirtino K. Stasaitis.
Pas felčerį rado pornografijos su vaikais
Greitosios pagalbos stoties felčeriui taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais. Sulaikius K. Stasaitį ir atlikus jo asmens kratą, rastas išorinis standusis diskas, o jame – 30 pornografinio pobūdžio nuotraukų. Jose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai.
Iškratę K. Stasaitį policijos pareigūnai pas jį aptiko ir svetimą asmens tapatybės kortelę, kuri 2004 metais buvo išduota A. Š. Fizinio asmens dokumento laikymas neturint teisėto pagrindo – taip pat nusikaltimas.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pabrėžė, kad net nekyla abejonių dėl K. Stasaičio ir J. Borkovskio kaltės.
„Tai grindžiama ne tik nukentėjusios parodymais apie tai, kad greitosios medicinos pagalbos automobilyje ją žagino K. Stasaitis ir A. Borkovskis, bet ir nuteistojo A. Borkovskio prisipažinimu žaginus nukentėjusiąją, o taip pat ir jos apatinių rūbų, kuriais ji vilkėjo nusikaltimo padarymo metu, bei jos lyties organų apžiūros ir specialistų mokslinio tyrimo rezultatais, kurie patvirtina, jog ant rūbų ir jos lyties organuose rasti spermos pėdsakai priklauso A. Borkovskiui ir K. Stasaičiui“, – pabrėžiama teismo nutartyje.
Teismas pabrėžė, kad specialistai atmetė K. Stasaičio versiją – esą jo sperma į nukentėjusiosios makštį pateko jam neatlikus lytinio akto.
„Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme specialistai kategoriškai patvirtino savo duotas išvadas dėl tokios galimybės nerealumo remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis“, – pabrėžė teismas.