Ši byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama jau antrą kartą. Ankstesne nutartimi Teismas panaikino nutartį išteisinti medžiotoją ir įpareigojo apeliacinės instancijos teismą ištaisyti trūkumus.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, pripažino D. Rutkauską kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant medžioklės taisykles.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi šiai išvadai pritarė. Šauta buvo į neatpažintą ir aiškiai matomą vandenyje esantį taikinį, medžiotojui neįsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas kitiems.
Iš D. Rutkausko šautuvo iššauta kulka pataikė ne į norimą sumedžioti bebrą, o neteisėta povandenine žūkle tvenkinyje užsiimančiam nukentėjusiajam į galvą ir sukėlė šio žmogaus žūtį.
Vienas svarbiausių medžioklės saugumo principų yra šauti į aiškiai matomą taikinį. Medžiotojas D. Rutkauskas saulei nusileidus, esant vakaro sutemai, atidžiai medžioklės aplinkos netyrė, ilgai netykojęs, prisėlinęs šovė į plaukiantį vandenyje objektą, gerai jo neatpažinęs, taigi pasielgė nusikalstamai nerūpestingai.
Nutartyje pabrėžiama, kad įvykio metu nuteistasis buvo medžiotojas, todėl, užsiimdamas tokia didesnės rizikos veikla, susijusia su medžioklinio ginklo naudojimu, privalėjo būti itin atsargus ir laikytis visų tokiai veiklai keliamų reikalavimų, kad būtų išvengta žalos kitiems asmenims ar jų turtui.