„Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija iš manęs tyčiojasi, siekia mane psichologiškai sugniuždyti, nevykdo savo pareigų“, – apie kerštą dėl rašomų skundų teismams ir Kalėjimų departamentui aiškino K. Jonaitis.
Prieš 10 metų sulaikytas, o vėliau griežčiausia bausme nuteistas K. Jonaitis šiandien tik vežamas į teismus turi vienintelę galimybę pamatyti besikeičiantį Vilnių. Pareigūnai juokauja, kad kai kurie nuteistieji būtent dėl to ir skundžiasi teismui – esą tai vienintelė galimybė bent trumpam ištrūkti iš kalėjimo vienutės.
Dėl nuteistojo skundų teismuose turi aiškintis ne tik įkalinimo įstaigos teisininkai, bet ir prižiūrėtojai – jie kviečiami siekiant išsiaiškinti, ar iš tikrųjų K. Jonaičio skunduose nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę.
Per metus po keletą skundų dėl esą neteisėtų įkalinimo įstaigos veiksmų Vilniaus apygardos administraciniam teismui parašantis K. Jonaitis pageidauja dalyvauti teismo posėdžiuose ir išsakyti savo poziciją. Kad į teismą būtų pristatytas pakelių maniakas, pageidauja ir patys teisėjai – nuteistasis skundus rašo ranka, todėl bylas nagrinėjantiems Temidės tarnams ne viską pavyksta įskaityti jo raštą. Į kai kuriuos posėdžius atvyksta ir K. Jonaičio žmona.
Tiesa, į sprendimų, kurie K. Jonaičiui dažniausiai būna nepalankūs, paskelbimus nuteistasis iš Lukiškių kalėjimo nepristatomas – taip taupomos valstybės lėšos.
Neseniai teismas iš dalies patenkino K. Jonaičio skundą – jis siekė, kad būtų panaikintas kalėjimo direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo uždrausta nuteistajam pasimatyti su žmona nedalyvaujant įkalinimo įstaigos atstovui. Teismas konstatavo, kad tokią teisę nuteistasis turi, todėl nurodė nuteistojo skundą išnagrinėti iš naujo.
K. Jonaitis taip pat teismams skundžiasi, kad pareigūnai jį esą be pagrindo uždaro į laikino sulaikymo kamerą, atsisako išsiųsti skundus įvairioms instancijoms. Pakelių maniakas įsitikinęs, kad pareigūnai jo skundų įkalinimo įstaigos vadovybei net neregistruoja ir taip esą siekia išvengti atsakomybės už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą.
Pakelių maniakas prieš porą metų buvo įtrauktas į linkusių užpulti pareigūnus įskaitą, nes nuvestas pas stomatologą užsipuolė prižiūrėtojus. Kai šie jį sutramdė, nuteistajam buvo nurodyta parašyti pasiaiškinimą. Gavęs rašiklį kalinys bandė vienam prižiūrėtojui durti į krūtinę, o kitam – spyrė koja. Įkalinimo įstaigos darbuotojai buvo priversti panaudoti specialiąsias priemones – nuteistajam sudavė gumine lazda ir uždėjo antrankius.
Į kamerą nuvestas K. Jonaitis parašė skundą kalėjimo direktoriui – esą jį prižiūrėtojai „žiauriai“ sumušė. Nuteistojo skundas buvo pripažintas nepagrįstu, todėl kalinys skundėsi ir Kalėjimų departamentui. Ir vėl neigiamo atsakymo sulaukęs pakelių maniakas kreipėsi į teismą.
Teisme K. Jonaitis aiškino, kad keršydami už įvairius skundus pareigūnai jam „fabrikuoja“ bylas, tačiau šių teiginių negalėjo patvirtinti. Taip pat jis negalėjo pagrįsti, kodėl jam buvo padaryta neturtinė žala – iš valstybės kalinys prašė priteisti beveik 42 tūkst. Lt.
K. Jonaitis teisme iš pareigūnų siekė prisiteisti ir 120 Lt už esą prižiūrėtojų sudaužytą laikrodį „Vostok automatic”.
Prižiūrėtojus pakelių maniakas užsipuola ne pirmą kartą – prieš tai jis vienam pareigūnui rašikliu bandė išdurti akį.
„Gerbiamas teisėjau, po prižiūrėtojų vykdomų represijų esu priverstas vartoti vaistus nuo galvos skausmo, – viename teismo posėdyje yra sakęs maniakas. – Mano galvoje dabar ūžia kaip bičių avilyje, dažnai jaučiu adatų dūrius“.
Pakelių maniaku pramintas K. Jonaitis buvo sulaikytas 2001 metais. Paaiškėjo, kad vienoje sostinės bendrovių vairuotoju įsidarbinęs vyras sustodavo prie pakeleivingas mašinas stabdančių merginų.
2001 metų balandžio 21 dieną miške netoli Elektrėnų rasta žiauriai nužudyta 25 metų Vievio gyventoja Eglė V. Maždaug po mėnesio netoli kelio Vilnius–Kaunas aptiktas dingusios jonaviškės dvidešimtmetės Jurgitos Š. lavonas. Vėliau tose pačiose apylinkėse rastas 20 metų Gerdos Š. lavonas.
Teismas yra nustatęs, kad jaunas merginas K. Jonaitis sumušdavo, apsvaigindavo smūgiais į galvą ir išžagindavo. Kai kurios aukos prievartavimo metu jau buvo praradusios sąmonę. Vienai merginai buvo suduota kirvio pentimi į galvą.
Nuo kelyje Vilnius–Kaunas siautėjusio maniako pavyko išsigelbėti tik vienai merginai. K. Jonaitis yra teigęs, kad merginos sutikdavo su juo mylėtis savo noru, tačiau vėliau jį šantažuodavo, reikalaudamos pinigų.
Pareigūnai neatmeta versijos, kad K. Jonaitis galėjo nužudyti ir dar vieną merginą, tačiau jos kūnas nėra rastas, todėl kaltinimas dėl šio nusikaltimo vyriškiui nebuvo pareikštas.
Kartu su K. Jonaičiu į teisiamųjų suolą sėdo ir jo žmona, kaltinta vogtų daiktų įsigijimo. Jonaičių namuose buvo rasta nužudytų merginų rankinių, lūpų dažų, veidrodėlių.
K. Jonaitis už nužudymą kartą jau buvo teistas 1986 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu K. Jonaitis už Algimanto P. nužudymą buvo nuteistas kalėti 15 metų, tačiau 1997 metais prezidento vadovaujama Malonės komisija patenkino neigiamai charakterizuoto nuteistojo už nužudymą prašymą, ir jis pirma laiko išėjo į laisvę.
Apie K. Jonaičio gyvenimo vingius Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis yra parašęs knygą „Lizdų ardytojas“. P. Borkovskis yra tyręs ankstesnį nusikaltimą, todėl buvo įgavęs šaltakraujo žudiko pasitikėjimą.
Tiriant pakelių maniako nusikaltimus teisėjas ne kartą aplankė K. Jonaitį, kuris jam ir papasakojo apie merginų žudynes.