Paieškai vadovavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis DELFI pasakojo, kad tiek pareigūnai, tiek ugniagesiai ir savanoriai pagalbininkai, net vietos eigulys, dirbo kaip viena darni komanda.
Dar šeštadienį vakare pradėtos paieškos vyko iki ankstaus sekmadienio ryto. Policijos pareigūnai ir savanoriai šukavo miškus, iš oro teritorija buvo žvalgoma dviem pasieniečių sraigtasparniais. Tamsa apsunkino paieškas, tačiau jos nebuvo nutrauktos per naktį. Vos pradėjo brėkšti, pilotai mėgėjai nusprendė patys kilti ir dar kartą išžvalgyti apylinkes. Netrukus vienas pakilusiųjų susisiekė su policija.
„Per šią baisią tragediją policija, kitos tarnybos ir savanoriai, labai padėjo vieni kitiems. Apie 6 valandą ryte iš Paluknio aerodromo pakilo pilotai mėgėjai, kurių vienas ir surado nukritusį lėktuvą. Toje vietoje miškinga, pelkėta. Pilotas policijai paaiškino, kaip rasti nelaimės vietą. Padedami vietos eigulio, atėjome prie upelio. Su manimi buvęs pareigūnas puolė per upelį, iki pusės sušlapęs skubėjo, nes buvo neaišku, o gal žmonės dar gyvi ir jiems reikia pagalbos“, - sakė A. Mikulskis.
DELFI žiniomis, į šaltą upelį nėrė Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Egidijus Sarpalius. Jis pirmas pribėgo prie sudužusio dviviečio lėktuvo „VL-3“. Net ir baigiantis darbo valandoms jis neskubėjo trauktis iš nelaimės vietos, su visais dirbo iki buvo reikalinga jo pagalba.
A. Mikulskis sakė, kad teko tuoj pat sugalvoti kaip per upelį persikelti didesniam žmonių būriui, tad jis paprašė ugniagesių sumeistrauti kokį nors tiltuką. Operatyviai buvo sumanyta tam panaudoti netoliese esantį medžiotojų bokštelį. Jį atitempę ir permetę per upę, iš paskos pirmam pareigūnui nuskubėjo ir viršininkas bei kiti paieškos grupės nariai. Deja, pareigūnų ir artimųjų viltis, kad į nelaimę patekę gali būti gyvi, sudužo. Piloto D. Aleksandravičiaus ir jo sūnaus gyvybės jau buvo užgesusios.
Kol įvykio vietoje dirbo tyrėjai, reikėjo sugalvoti, kaip iš miškingos ir pelkėtos vietos išvežti kūnus ir lėktuvo nuolaužas. Tik iki smulkmenų ištyrus nelaimės vietą imtasi lėktuvo šalinimo darbų. Čia jau neapsieita be ugniagesių turimos įrangos. Lėktuvą teko supjaustyti dalimis, tik tuomet jį pavyko išnešti iš teritorijos.
A. Mikulskis sakė, kad tragedija labai skaudi, tačiau norisi pasakyti visiems kartu dirbusiems „ačiū“: už tai, kad negailėjo savo laiko, negalvojo apie save ir iki paskutinės akimirkos nenuleido rankų.