Kaip papasakojo G.Lašas, prisistatęs paštu prekes pristatančios firmos reklamos agentu, jaunas vyriškis į jo butą paskambino pirmadienio rytą. „Pažiūrėjau pro durų akutę, – dėstė pensininkas, – ir pamačiau jauną vyrą, kažką rašantį bloknote. Pamaniau, gal koks dujų ar elektros tikrintojas, ir drąsiai atidaręs duris įsileidau.“
Pasak buto šeimininko, vyriškis prisistatė esąs firmos atstovas ir pasakė besidomintis reklama. Pirmiausia jis pasidomėjo, kaip pensininkas vertina prekybą paštu. G.Lašas jam pasakęs, kad tokią prekybą vertina neigiamai. Pensininkas tariamam reklamos agentui sakė ne kartą nusvilęs dėl paštu pristatomų prekių. Prieš kurį laiką buvo įsigijęs paštu atsiunčiamų vijoklinių braškių daigų. Tačiau jos, nors ir derėjo visą vasarą, vėliau nudžiūvo.
Buto šeimininkas paporino tariamam firmos darbuotojui prekes dažniausiai perkantis parduotuvėje. Prekyba paštu neva užsiimančios firmos atstovas vis klausinėjo pensininką, kaip jis reaguoja į reklamą per televiziją ir kitur. Gavęs galimybę išsikalbėti ir matydamas, kad jam šnekant „vadybininkas“ vis žymisi kažką bloknote, G.Lašas išsakė nuomonę ir apie reklamą per televiziją.
„Sakiau jam, – prisiminė pensininkas, – kad man labai nepatinka tos reklamos, kai transliuojant nutraukiama įdomi laida ir imama kalbėti apie nedorą verslininką, mokėjusį atlyginimą vokeliuose, kai ir seimūnų gaunamą atlyginimą galima tam prilyginti.“
Nutarė apdovanoti
Atidžiai buto šeimininko besiklausantis „vadybininkas“ vis klausinėjo ir rašėsi į bloknotą. Po maždaug 15 minučių pokalbio firmos atstovas nudžiugino buto šeimininką taręs, jog yra labai dėkingas už išsamius atsakymus apie reklamą ir vertingus patarimus.
„Vyriškis išsitraukė vidutinio dydžio dėžutę ir pareiškė, kad firma leidžianti apdovanoti 5 žmones už vertingus atsakymus. Čia jums. Tai itin brangi dovana, tačiau jūs už ją mokėsite simboliškai – tik 128 litus“, – teigė pensininkas.
Budrumą praradęs buto savininkas atnešė iš kito kambario apsišaukėliui firmos darbuotojui 150 litų. Gavęs 20 litų grąžos, numojo ranka ir į „vadybininko“ ieškomus centus. „Užsidirbęs“ dar 2 litus, aferistas pensininkui įteikė dar vieną dovaną – plastikinį užuolaidos laikiklį su užuolaida ir atsisveikinęs išėjo.
Buvo apstulbintas
Išėjus aferistui G.Lašas tik po kokio pusvalandžio sumanė apžiūrėti gautą brangią dovaną. „Atidariau dėžutę ir apstulbau, – prisiminė vyriškis. – Maniau, dėžutėje bus koks virtuvės kombainas, mat ant jos buvo nupieštos daržovės, o ten buvo nedidelis plastikinis įrankis daržovėms pjaustyti. Kinų gamybos. Daugiausia kainuojantis 15 litų.“
Anot pensininko, jis visuomet labai apdairus. Netgi pirkdamas daiktą parduotuvėje atidžiai jį apžiūri, ar nėra kokio defekto. O dabar net žmona juokėsi, kad buvo apgautas kaip vaikas. „Nesuprantu, kaip jis mane užhipnotizavo? – stebėjosi G.Lašas. – Noriu įspėti visus panevėžiečius: nepasitikėkite jokiais reklamos vadybininkais ir atidžiai tikrinkite jų dovanotus daiktus dar jiems esant.“
Tvarkingai apsirengęs 30–35 metų inteligentiškai kalbantis firmos darbuotojas, kaip vėliau išsiaiškino pensininkas, buvo užsukęs ir pas kaimyną. Tačiau pakalbėjęs kelias minutes ir įsitikinęs, kad nepavyks apkvailinti juristu dirbančio vyriškio, išėjo nieko nepasiūlęs.