Už du melagingus pranešimus jau nuteistas vyriškis dabar pripažintas kaltu dar dėl 4 anoniminių skambučių, praneša Generalinė prokuratūra.
Panevėžietis N. E. į teisėtvarkos pareigūnų akiratį pateko po to, kai 2014 metų kovo mėnesį specialiąsias tarnybas ant kojų sukėlė anoniminis pranešimas apie padėtą sprogmenį prekybos centre „Maxima“ Klaipėdos gatvėje Panevėžyje.
Į incidento vietą suvažiavo policijos, greitosios pagalbos, ugniagesių, elektros tinklų ir dujų avarinių tarnybų ekipažai. Evakavus darbuotojus ir pirkėjus, iš Vilniaus atvykę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai apžiūrėjo patalpas, tačiau sprogmenų nerado.
2014 metų gegužės 15 dieną taip pat melagingai buvo pranešta apie bombą Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pastate Durpyno gatvėje.
Tuo metu policijos pareigūnai jau buvo aptikę anoniminio skambintojo pėdsakus. Ikiteisminį tyrimą dėl melagingų pranešimų atlikęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas Vaidas Krištapaitis ne vieną valandą praleido peržiūrinėdamas vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų netoli telefono būdelės, iš kur kovą skambino anonimas, vaizdo įrašus. Jo atkaklumas buvo rezultatyvus – viename iš jų tyrėjas pastebėjo įtariamąjį. Paaiškėjo, kad šis vyriškis nuolat lankydavosi netoliese esančiame lošimo automatų salone. Netrukus ten ir buvo sulaikytas N. E.
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Šimonienės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu šis panevėžietis prisipažino ir dėl kitų melagingų skambučių, tad iš viso N. E. buvo pareikšti kaltinimai dėl 6 melagingų pranešimų.
Be jau minėtų dviejų atvejų, jis buvo kaltinamas pranešęs apie tariamai užminuotą prekybos centrą „Senukai“ 2012 metų rugpjūtį, o tų pačių metų gruodį – apie prekybos centro „Maxima“ būsimą susprogdinimą. Be to, N. E. buvo kaltinamas 2013 metų balandį ir lapkritį melagingai pranešęs apie Panevėžio apskrities VMI pastato užminavimą.
Vykstant šios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme kaltinamajam pavyko kaltės dėl šių keturių melagingų skambučių išsiginti.
Tačiau Panevėžio apygardos teismas įvertino apeliacinį skundą parašiusios prokurorės įrodytas aplinkybes. Pavyzdžiui, kad N. E. ikiteisminio tyrimo metu net po kelis kartus buvo nuvykęs į "Senukų" prekybos centrą bei Valstybinę mokesčių inspekciją, kur nuoširdžiai atsiprašinėjo dėl savo poelgių. Derėdamasis dėl žalos atlyginimo dydžio (dar nesant apskaičiuotai žalai ir pateiktiems civiliniams ieškiniams) N. E. net prašė jį įdarbinti, kad galėtų atlyginti žalą.
Panevėžio apygardos teismas, rugsėjo 28 dieną baigęs nagrinėti prokurorės apeliacinį skundą, pripažino N. E. kaltu dėl dar 4 melagingų pranešimų ir skyrė jam laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant jį tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje. N. E. taip pat turės atlyginti specialiųjų tarnybų ir avarinių tarnybų patirtą 855 eurų žalą važiuojant į minėtus melagingus pranešimus.
Tai, kad pavyko nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn melagingai apie užminuotus pastatus pranešusį vyriškį, džiaugiasi ir Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas. Jo teigimu, melagingi pranešimai apie netikrą pavojų pirmiausia kenkia žmonėms, kuriems tuo metu iš tikrųjų reikia padėti, nes pagalbos tarnybos, išvykdamos ir budėdamos tariamos nelaimės vietoje, negali būti pasitelkiamos reaguoti į tikrus įvykius, taip pat patiria nemažas išlaidas.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už melagingą pranešimą ar paskleistą žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu (LR BK 285 str. 2d.).
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos. Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį leidžiama per tris mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Aukščiausiajam teismui.